Naujienos po operacijos: Geras, Blogas ir Bjaurus

Savaitė buvo linksma. Trumpai pagal principą "the Good, the Bad and the Ugly", visai kaip tam filme su Clintu Eastwudu:

Blogas 

Dieną prieš operaciją sužinojau iš onkogenetiko Janavičiaus (epopėja čia), kad turiu mutaciją tp53. Taip pasitvirtino mano nuojauta, kad priežastys (neskaitant streso) yra genetinės. Ne veltui visokie "bioenergetikai" aiškino kad tokio šviesaus žmogaus dar nematė, ir priežastys praeituose gyvenimuose :))))

Su šia mutacija krūties vėžio tikimybė vos ne 100 proc, ir rekomenduojama profilaktinė abipusė mastektomija. Kadangi, laimei, sužinojau prieš pat operaciją (čia gal labiau į kategoriją "geras"), operacija buvo radikali. Na, tokia operacija gana rimtas dalykas. Vien hemoglobinas nukrito iki 100. Per savaitę pamečiau kažkur tris kilogramus.

Geras 

Tiesą pasakius, galvojau kad bus sunkiau, ir kad pergyvensiu labiau. O bet tačiau, mano giliu įsitikinimu - geriau žinoti nei nežinoti. Džiaugiuosi kad pajudinau užpakalį, nuvilkau jį į Santarą pas specializuotą onkogenetiką ir galų gale išsiaiškinau kame priežastis. Džiaugiuosi, kad spėjau sureaguoti. Daug blogiau būtų sužinoti po operacijos ir paskui visą laiką kankintis "o kas, JEIGU" arba operuotis dar tris kartus. Padaryta, ir ramu. Po metų pabendrausiu su plastikos chirurgais, ir bus ne blogiau nei buvo ;) Rekonstrukcijos operacija Lietuvoje kompensuojama.

Toliau prie Gerų - operacija praėjo sėkmingai (operavo D.Gudavičienė ir S.Bružas), išimti tik du signaliniai limfmazgiai. Tai reiškia, kad operacijos metu jie atrodė "švarūs"! (Operacijos metu atliekama momentinė limfmazgių biopsija, ir jei kas rimto jau yra - iš karto matosi, tada išpjauna tų limfmazgių daug daugiau). Tiksliau atsakys patologijos ataskaita.

Gyju kol kas (tfutfutfu) labai sėkmingai. Penktą dieną išimti trys iš keturių drenų, tinimo mažai, savijauta gera, ir jau septintą dieną išrašyta namo! Skausmo nejaučiu beveik, nors nuskausminamuosius nustojau naudoti prieš dvi paras. Kaaaifas namie, palyginus su ligonine :)

Laikas ligoninėje prabėgo kažkaip lengvai. Sužavėta ligoninės personalo. Taip, aplinka ne spa kurortas, palata mano tik pusiau remontuota (užtat nuošali, su daug ramybės), maistas mažai turintis su sveika mityba (bulka, bulka, ir dar kartą bulka),  atlyginimai maži, žmonės perkrauti, pacientų begalės. Nepaisant visko, KIEKVIENAS žmogus (gydytojai, seselės, net valytojos ir virėjos t.y. kas išvežiojo maistą!) palinkėdavo kažko gero, rūpinosi, palaikė, ir net (nekam nesakykit) maitino mano vyrą. O besigydančios moterys ligoninėje apskritai veikia kaip geriausia savipagalbos grupė - viena kitą palaiko, dalinasi.

Žodžiu, viską įsivaizdavau dešimt kartų sudėtingiau, bet pirštais spragt, ir aš jau namie, abiem rankomis naudojuosi, ir net jau galiu pati apsirengti.

Bjaurus 

Užknisa, kad negaliu miegoti ant šono - guliu apsidėjus penkiom pagalvėm kaip arabų šeichas :) Viskas kad nenuspausti savo išoperuotos pažasties, kur dabar atsistatnėja perpjauti limfos nutekėjimo takai ir kraujagyslės, ir neišsivystytų limfedema. Visą gyvenimą su dešine ranka negalėsiu kelti daugiau nei 2 kg, ilgai daryti pasikartojančių veiksmų (pvz. irkluoti), ir šiaip reikės rankytę mylėti ir prižiūrėti. O bet tačiau žinau moteris, kurios po panašios ar didesnės operacijos plaukioja baseine, lipa į kalnus ir yra jogės. Tad mano galva dauguma apribojimų laikini. Bet porą metų tikrai būsiu atsargi.

Kas toliau

Toliau laukiu patologijos ataskaitos. Nuo jos priklausys tolesnė gydymo eiga. Patologijos ataskaita gali būti parengta per dešimt dienų, o gali ir per keturias savaites. Aš neskubu - tegu jie ten viską tikrina ir dar kartą pertikrina. Tuo tarpu iki Kalėdų vyks perrišimai ir reabilitacija. Dabarsvarbu atsistatyti. Kasdien 14 dienų važinėsiu į NVI, gausiu mankštas, masažus, ir tikiuosi pakliūti į relaksacinį kabinetą autogeninėms treniruotėms - nerealus! Dėl to kas bus toliau pernelyg sau nesuku galvos. Vienas žingsnis vienu metu. Tikiu, kad viskas vis tiek bus ok. Mano Kalėdos, po visų šių metų, bet kokiu atveju bus nuostabios. 

Išsirašymo dieną, jau beveik einant pro duris su daiktais, pagavo moteris, kuri 5 metus nuo gydymo pabaigos yra visiškai sveika (tą dieną sužinojo tyrimo rezultatus kad viskas yra gerai). O turėjo mastektomiją ir III stadiją! Nupjautoje krūtyje rado mikroskopinius darinukus, kurių nematė MRI ir kurie būtų likę su tausojančia operacija. Ji atėjo į skyrių papasakot besigydančioms savo istoriją ir įkvėpti vilties. Sutapimas? I don't think so :) Manau, kad tai ženklas. 

Apibendrinant, visada gali rinktis, ar žiūrėti į nelabai švarias palatos duris, ar į vaizdą pro langą (žemiau), net jei lovą reiktų apsukti :)