Mano pirmoji chemoterapija. Kuo gydo trigubai neigiamą krūties vėžį.

Praeitą savaitę pradėjau chemoterapiją. Žinojau, kad tai ne pasivaikščiojimas parke, kad iš esmės tai organizmo nuodijimas, nes chemija naikina visas greitai besidalijančias ląsteles (piktas ir sveikas). Bet net nebuvo minties atsisakyti tradicinio gydymo ir gydytis alternatyva - ožio ragais, rupūžėmis, badavimu ar maldomis. Tikiu visuma – tradicinė medicina turi padaryti kas įmanoma, kad užmušti piktybines ląsteles, o kitos priemonės skirtos jai padėti.

Kol laukiau tos dienos, turėjau pakankamai laiko pasiruošti:

• Pasidariau perukų šou ir išsirinkau peruką pagal savo spalvą ir šukuoseną (iš salono Naugarduko 95). Jis atvažiavo per tris savaites, nes siunčiamas iš JAV.
• Šiek tiek pastiprinau kraują ir gerai pailsėjau.
• Perskaičiau kas tik prieinama apie chemijos šalutinius poveikius ir nuėjau į NVI paskaitą apie tai.
• Įsigijau Liotono venoms, Daktarino burnos opoms.
• Pagal siuntimus pasidariau kraujo tyrimą, elektrokardiogramą ir kardioechoskopiją.
• Išsiklausinėjau forume, kaip leidžiami vaistai, ką pasiimti ir ko tikėtis. Tos žinios labai labai padėjo.

Vaistų lašinimo procesas

Taigi, pirmadienį nuo dešimtos, apsiginklavusi amunicija (knyga, vanduo, lengvas maistas pietums, ant lapo surašytas klausimynas chemoterapeutei, iš anksto poliklinikoje išimtas kompensuojamų vaistų pasas, kardio tyrimai), sėdėjau prie chemoterapeutės kabineto kartu su dar penkiolika žmonių. Pralaukiau DVI valandas. Mes su vyru jau juokaujam, kad nuvarius į NVI trumpiau nei per tris valandas apsisukti neišeina J. Bet jau supratau, kad sergant reikia turėti DAAUG kantrybės. Užtat knyga praverčia. Labiausiai neramino, kad nežinojau, kokius vaistus man paskirs. Turėjau šimtą klausimų. Iki tol gydytojai išsisukdavo sakydami, kad į visus klausimus atsakys chemoterapeutė.

Pagaliau pakliuvau. Nors užspausta pacientų eilės, į klausimus atsakė. Gydytoja pasirodė maloni. Paprašyta atspausdino mano kraujo rodiklius. Paskyrė vaistus (pasirodė, kad yra standartinės schemos kokius vaistus skiria pagal ligą ir jos stadiją). Paskyrė po savaitės vėžio markerių tyrimą ir kraujo rodiklių tyrimą, kad įvertinti, kaip greitai jie krenta ir ar neverta iš karto pradėti kraujo gamybą skatinančius vaistus. Su vaistų pasu numyniau į kieme esančią vaistinę ir „nusipirkau“ (nemokėjau, nes jie pilnai kompensuojami) savo vaistus – chemiją ir leidžiamus vaistus nuo pykinimo. Gaila, nenufotkinau kokio dydžio maišas gavosi. Aš tuo metu maniau, kad tai keliems kartams. Cha cha J

Tada su visu maišu pakilau į NVI trečią aukštą, kur stacionaras. Gavau „ukolą“ į užpakalį su raminančiais (bent man taip sakė). Tada mane pasodino į minkštą odinį krėslą ir prijungė lašelinę. Kambary buvo dar keli žmonės – kas miegojo, kas sprendė kryžiažodžius. Šokas – pasirodo, sulašins VISUS įsigytus vaistus, iš akies sprendžiant, kokius keturis šešis litrus. Prie lašelinės prijungė keturis didžiausius balionus su vaistais, vieną jų - ryškiai raudoną. Nusprendžiau, kad tai vadinama „raudona“ - pati stipriausia chemija.

Atrodo baisokai, bet taip baisu nebuvo. Jaučiausi normaliai, tik šiek tiek apsvaigo galva. Per dvi su puse valandos, kol lašino vaistus, paskaičiau, pavalgiau ir išėjau. Seselė buvo maloni, krėslas patogus, žodžiu viskas ok.

Toks pats ar panašus procesas manęs laukia dar septynis kartus kas tris savaites, t.y. visą pusmetį draugausiu su chemija. Tikiuosi, ji bus man švelni J.

Vaistai

Mano diagnozė – trigubai neigiamas krūties vėžys. „Trigubai neigiamas“ reiškia, kad ER, PR ir HER2 rodikliai yra neigiami, vėžinės ląstelės neturi estrogeno ir progesterono receptorių ir nereaguoja į hormoninį gydymą, taip pat tai agresyvesnės formos, greitai augantis vėžys, kuris dažniau pasitaiko jaunoms moterims. Jį „atrado“ tik 2006 metais ir iki šiol apie jį nėra daug žinoma. Chemija vienintelis tinkantis vaistas, todėl vaistai parenkami itin atsakingai. Mano atveju parinkta neoadjuvantinė chemoterapija (iki operacijos). Manau todėl, kad taip gydytojai tikisi, pirma, sumažinti patį naviką, kad operacija būtų kiek įmanoma tausojanti, ir antra, pasitikrinti vaistų efektyvumą (pagal tai ar navikas mažėja, ar ne), kad eigoje būtų galimybė koreguoti gydymą.

Chemoterapija susidarys iš aštuonių ciklų – keturi ciklai antraciklinų, ir keturi taxanų (čia vaistai tokie). Nusirašiau nuo vaistų paso pirmą kokteilį – doxorubicinas (šitas pagrindinis vaistas), Endoxan, Setronon, Apaurin. Vienas jų galbūt yra vaistas nuo pykinimo. Doxorubicinas yra labai kardio toksiškas, todėl prieš gydymą ir reikėjo širdies tyrimų (pas mane jie buvo geri, valio). Apie šalutinius poveikius galima paskaityti čia.

Kiek aiškinausi, antraciklinai + taxanai yra standartinis „kokteilis“ mano ligos ir stadijos atveju. Tačiau bevartydama tarptautinius onkoligų forumus ir tyrimus (atsakymas, kur šiuo metu dingsta pusė mano laiko), radau info, kad galimi standartinių kokteilių pagerinimai. Pvz. keli tyrimai rodo, kad įtraukus Carboplatiną arba Avastiną, išgyvenimo rodikliai geresni, o recidyvo (vėžio sugrįžimo) - mažesni. Tyrimų pavyzdžiai čia ir čia.

Ta proga po savaitės, šį pirmadienį, vėl numyniau į NVI darytis tyrimų ir pasikonsultuoti dėl šių dviejų vaistų. Kadangi maksimalizmo dar neišsigydžiau, pakliuvau konsultacijai iškart pas dvi gydytojas (Asadauskienę ir Drobnienę). Čia reziumė:

• Carbolatina – išties yra tyrimų, kurie patvirtina, kad įtraukimas duotų geresnių rezultatų, nors tų tyrimų dar ne tiek daug, kad jau įrauktų į standartinį kokteilį. Sutarėme, kad po keturių ciklų antraciklinų reikės apsispręsti, ar įtraukti carboplatiną, o kol kas tęsiu kaip yra. Be to, ji man nekompensuojama, nes kompensuoja tik turinčioms BRCA geno mutaciją (man jos nerado, nors po trijų mėn. tyrimą vėl kartos, tik šį kartą darys platesnį).
• Avastin – tyrimų mažai ir rezultatai nėra tokie geri kaip carboplatin atveju. Plius jis labai toksiškas (be kita ko, gali suaugti organai) ir dar brangesnis. Kol kas manau, kad neapsimoka.

Abu šie ir kiti vaistai aprašyti čia (rusų kalba). Naudinga nuoroda (ačiū forumo draugėms), kur išversta atkarpa knygos apie trigubai neigiamo vėžio gydymą. Ten dar pastebėjau, kad taxanus siūlo leisti kas savaitę, o ne kas tris. Reikės aptarti su mūsų gydytojais, nors jaučiu jie nėra linkę nukrypti nuo standarto.

Dešimt pirmosios chemijos dienų

Apibendrinus – pirmoji chemija einasi lengvai, ir ačiū jai už tai. Pirmas tris keturias dienas jautėsi lengvas silpnumas. Sunkesnės gal buvo trečia ir ketvirta diena. Trečiadienį ryte dar nuėjau pasportuoti, paskui ilgai ilgai ėjau namo, o parėjus jau pusę dienos pragulėjau lovoje su kompu ir serialais J. Atsirado jautrumas maistui, nosį „raukė“ aštresni kvapai, vyno kvapas. Greičiau paėjus kelias min, tekdavo pailsėti. Tai slankiojau kaip vėžlys. Bet jokio vėmimo, ir vaistų nuo pykinimo neprireikė. Visi šie požymiai praėjo per savaitę. Šiandien vėl ėjau sportuoti, ir viskas puikiai! Ir plaukai visi dar vietoj J.

Gavusi tokią dovaną – savaitę, kurią buvau nurašiusi, sugebėjau nuveikti daug mielų dalykų, pavyzdžiui:

Kasdien stengiausi nueiti po 10,000 žingsnių. Iš vyro gavau dovanų apyrankę, kuri juos skaičiuoja ir matuoja pulsą.

Trečiadieniais pradėjau lankyti sporto užsiėmimus onkologiniams ligoniams su olimpiete Vaida Žūsinaite Pranciškonų vienuolyne. Info čia. Šiandien užsiėmimas vyko vienuolyne kieme terasoje. Jausmas fantastiškas!

Ten pat lankau dėmesingumo lavinimo užsiėmimus. Nors naujo kol kas nieko nesužinojau, bet sutikau kitų panašaus likimo žmonių, su kuriais jaučiu artimą ryšį.

Nusilakavau nagus taip, kaip niekada negalėčiau eidama į darbą J.

Nusiaubėme Kalvarijų turgų ir šiek tiek eksperimentavome su vyru virtuvėje (apie tai parašysiu atskirai), ieškodami sprendimų, kaip prie mano dietos priderinti mėgstamus patiekalus. Pavyzdžiui, aš labai mėgstu Azijos virtuvę. Darėm vietnamietišką sriubą Pho Bo ir vištieną su citrina ir imbieru, viskas be cukraus, krakmolo, glitimo ir t.t., žodžiu sveikai. Rezultatas – super! Vyras buvo patenkintas kaip slyva (jis daugiausiai ir gamino J).

Pasivaikščiojau gatvės muzikos dienoje, net išgėriau vieną (mažą) alaus.

Buvau improvizacijų teatro „Kitas kampas“ spektaklyje Mažajame Vilniaus teatre.

Pažiūrėjau keletą gerų filmų, tegu ir matytų. Pats geriausias aišku, „Neliečiamieji“ – The Untouchables. http://www.imdb.com/title/tt1675434/?ref_=nv_sr_5

Gėlėmis užsodinau visą balkoną. Reikėjo tiek gėlių, kad teko važiuoti pas gėlininką į daržą Zujūnuose.

Kol chemija leidžia, kiekviena diena mėgausiuosi toliau. Gal net nueisiu į draugų vestuves. Kitą savaitę keliausiu į sodybą kaime. Šiandien užsisakiau didelę drobę ir per vasarą planuoju nutapyti paveikslą valgomajam (nors aliejiniais dažais netapiau jau turbūt penkiolika dvidešimt metų). O dar skrisim balionu. Tą skrydį man vyras dovanojo daugiau nei prieš metus, neįtikėtina, kad jis dar galioja! Tai tik vienas rodiklis, kiek persitempusi buvau anksčiau, kad net tokiai dovanai mano visada perkrautoje darbotvarkėje neatsirado laiko. Niekas nepatikėtų, kiek vertingų dovanų, kurios reikalavo mano nuėjimo kur nors (masažai ir pan.) aš niekada nepanaudojau, nes visą įmanomą laiką suvalgė darbas. Šiuo metu darbotvarkę planuoju atsargiai, ir pirmiausia joje yra sveikata, o po to visokie mieli dalykai. Kaip smagu, kad vasara, ir gyvenimas čia ir dabar yra gražus!