Mano priešvėžinė mityba

Mityba turbūt yra klausimas, kuriam susirgus skyriau daugiausiai dėmesio. Tik ne iš karto. Vakarą po pirmosios echoskopijos ir patikinimo, kad “tokie augliai gerybiniai nebūna” išgėrėm su vyru pusę butelio tekilos (man tai yra daug). Paskui dvi savaites buvau įsitikinusi, kad mano gyvenimas baigtas, tai leidau sau viską. Kai jau suėmiau save į rankas ir pasakiau, kad padarysiu viską kad būčiau sveika, pats pirmas instinktas buvo pakeisti mitybą. Buvau girdėjusi, kad vėžys minta cukrumi ir angliavandeniais, tai beveik visiškai jų atsisakiau. 

Nuo to laiko rimtai pasigilinau, ką apie priešvėžinę mitybą sako mūsų gydytojai, knygos ir visokios alternatyvios teorijos. Buvau NVI dietologės paskaitoje ir perskaičiau tris knygas:

• "Ką valgyti susirgus vėžiu" – čia mūsų Nacionalinio vėžio instituto produktas.
• "Tavo gyvenimas tavo rankose: suprask, išvenk ir nugalėk krūties ir kiaušidžių vėžį" (anglų kalba) – knygą parašė krūties vėžiu sirgusi mokslininkė, kuri išsigydė pakeitusi mitybą, nors prieš tai negelbėjo dviguba mastektomija, chemoterapija ir spinduliavimas. Gyva turbūt jau dvidešimt metų po onkologinės ligos. Šitą knygą (naudotą) parsisiunčiau iš UK, pirkau Amazone.
• "Naujoji priešvėžinė mityba. Kaip sustabdyti vėžio geną". Yra knygynuose. Užrodė merginos iš forumo, supratau kad daug kas naudojasi. Paskaičiusi supratau, kad ir aš didele dalimi jau gyvenau pagal šios mitybos sistemą.
• Ketvirta knyga „77 istorijos apie pergalę prieš vėžį“ dar guli ant stalo ir laukia savo eilės.

Knygose išskirti mitybos principai

NVI knyga „Ką valgyti susirgus vėžiu“ ir jų dietologės Evelinos Cikanavičiūtės konsultacijos yra paremtos sveikos mitybos rekomendacijomis (skirtomis visiems žmonėms, ne tik sergantiems onkologine liga) ir principu, kad valgyti galima viską. Knygoje daug įvairių receptų, bet jei atvirai, man jie nepasirodė labai patrauklūs („skanūs“). Kai kurie net keisti, pvz. su rūkytu kumpiu, nors rūkyta mėsa ir kiti perdirbti mėsos produktai tyrimų pripažinti kaip prisidedantys prie onkologinių ligų. Susidarė įspūdis (ypač po paskaitos), kad pagrindinis autorių tikslas – apsaugoti žmones nuo išsekimo. Išties, kas trečias onkologinis ligonis miršta ne nuo vėžio, o nuo išsekimo. Knygos autoriai daugiausia laiko leidžia ligoninėje, kur susiduria su išsekusiais vėžio ligoniais. Todėl jie laikosi principo, kad mityba nėra reikšmingas veiksnys, valgyti galima viską, jei su saiku. Esminiai sveikos mitybos principai pagal E.Cikanavičiūtę:

• Valgyti reikia penkis kartus per dieną (trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiavimai).
• Baltymus valgyti tris kartus per dieną. Baltymai – žuvis, mėsa, riešutai ir pan. 
• Mėsa turi būti neriebi. 
• Jūrinė žuvis 2-3 kartus per savaitę, geriau riebi (lašiša, upėtakis), nes tai svarbus Omega3 šaltinis. 
• Taip pat reikia gerti žuvų taukus (1g Omega3 per dieną).
• Per dieną reikia suvartoti 400 g daržovių ir 300 g vaisių.
• Kruopas reikia valgyti kasdien, ypač avižas, grikius, perlines kruopas.
• Aliejaus iki 1 šaukšto per dieną.
• Druska sukelia uždegimus, o vėžinis procesas pasak jos ir yra uždegiminis procesas, todėl druskos kuo mažiau, tuo geriau. Moksliniai tyrimai susieja druską su vėžiu.
• Saldumynus galima, bet retai, nes tai šventinis maistas.
• Vyną gerti galima (mano vyras paskubėjo paklausti, labai svarbus klausimas :)).
• Mėsą „su krauju“ valgyti galima, išskyrus neutropenijos atvejus, nes tada maistas gali būti tik termiškai apdorotas (tokiu atveju jo net šildyti antrą kartą negalima).
• Yra nemažai duomenų, kad pakankamai vartojant česnakų, brokolių ir kitų kopūstinių daržovių galima apsisaugoti nuo vėžio atsiradimo ir vystymosi, o imbieras yra gera priemonė gydymo metu varginančiam pykinimui bei vėmimui įveikti.
• Negalima: greipfruktų, laimo ir Sevilijos apelsinų, jie turi kažkokių nepalankių medžiagų.
• Rekomenduoja baltymų kokteilius – Nutridrink, Fresubin (vienas dienai).
• Vaisių sultys nerekomenduojamos kaip valgis, geriau visas vaisius. „Žalieji“ daržovių kokteiliai ok, bet vis tiek geriausia valgyti tiesiog daržoves.
• Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus ir gautume visų reikalingų elementų. Papildų atskirai vartoti nerekomenduoja, bet galima, jei gydytojai išrašo.

„Naujoji priešvėžinė mityba“ iš esmės propaguoja ketogeninę dietą (apie ją daugiau čia ir čia). Knyga remiasi vokiečių mokslininko J.F.Coy atradimu, kad vėžio ląstelės minta gliukoze (cukrumi), kurią raugina ir gamina pieno rūgštį. Tam procese, skirtingai nuo sveikų ląstelių, joms nereikia deguonies. Kuo daugiau kraujyje cukraus, tuo daugiau maisto vėžiui. Neduodant vėžiui cukraus, atseit sutrukdomas rauginimo procesas, suaktyvėja mitochondrijos ir vėžines ląsteles lengviau įveikia chemoterapija ir spinduliavimas. Sėkmės atveju iš bado jos žūsta. Siūlomos mitybos principai:

• 1 principas: visiškai atsisakyti cukraus, tame tarpe ir paslėpto, t.y. maisto, kuriame gausu gliukozės. Todėl būtina atsisakyti daugumos angliavandenių, ypač tų, kurių pagrindą sudaro krakmolas, nes tokie angliavandeniai skaidymo metu virsta cukrumi. Pvz., makaronai virškinant 80% virsta cukrumi. Negalima vartoti: saldumynų, tradicinės duonos ir visų jos kepinių, kukurūzų, manų ir perlinių kruopų, dribsnių, ryžių, makaronų, bulvių, avinžirnių, pupelių ir žirnių, cukraus, medaus, alkoholio, anakardžių, kai kurių padažų (pvz. kečupo), taip pat bananų, datulių ir visų džiovintų vaisių, nes juose beveik vien cukrus.
• 2 principas: reikia kasdien suvartoti 0,5 ml vertingų aliejų mišinių vienam kūno kilogramui. Rekomenduojama maišyti linų sėmenų, vyšnių kauliukų, kanapių aliejų, alyvuogių aliejų ir pan. Omega rūgštimis praturtintus aliejus. Tačiau ant jų negalima kepti, tam tinka tik gyvūnų riebalai arba alyvuogių aliejus.
• 3 principas: vartoti daug baltymų, skaidulinių medžiagų ir antrinių metabolitų. Galima vartoti neribojant: įvairias daržoves, ypač brokolius, pomidorus, svogūnus; salotas, grybus, prieskonius ir žoleles, įvairią neriebią mėsą, paukštieną, žvėrieną, žuvį, moliuskus, pasukas, grietinę, varškę ir sūrius, vištų kiaušinius, aliejus, sojų varškę.
• Galima vartoti tik ribotai, užtikrinant kad per dieną bus suvartota ne daugiau 1g angliavandenių/cukraus vienam svorio kilogramui, ir tie gramai nebus suvartoti visi vienu metu: įvairūs vaisiai (išskyrus bananus), moliūgas, lęšiai, burokas, morkos, avižos, grikiai, migdolų ir kiti baltyminiai miltai, riešutai (išskyrus anakardžius), liesas pienas, sojų laktato gėrimas, kefyras, jogurtas, balta kava, sausas vynas, sausas šampanas, alus, šviežios vaisių ir daržovių sultys, imbieras, žemės riešutų sviestas.
• 4 principas: vartoti raugintus produktus, pvz. pasukas, jogurtą, raugintus kopūstus, nes jie neutralizuoja vėžio gaminamą pieno rūgštį.
• 5 principas: būtina kasdien bent 30-45 min užsiimti aktyviu ištvermės sportu (ėjimu, plaukimu, bėgimu ir pan). Organizmas gliukozę kaupia glikogeno saugyklose, o šios sporto metu ištuštinamos, nes kūnui reikia daugiau energijos. Todėl vėžys, kuriam dėl pakitusios mitybos ima trūkti maisto, nebegali gliukozės pasiimti iš glikogeno saugyklų. Jeigu eini į vakarėlį ar susitikimą, kur nepavyks išvengti netinkamo maisto, siūloma prieš tai pasportuot, kad išsituštintų gliukozės saugyklos. Privalgius torto, organizmas pirmiausia tieks gliukozę į saugyklas, o ne į ląsteles.
• Jei sudėtinga kažko atsisakyti visiškai (pvz. duonos), siūloma ieškoti kuo pakeisti daug angliavandenių turinčius ingredientus. Pvz. galima kepti duoną ne iš kvietinių ar ruginių miltų, o iš migdolų miltų.
• Taip pat siūloma pieną keisti soja.
• Rekomenduojama vartoti vitaminą D, seleną, cinką ir Q10.

Profesorės Jane Plant knygoje „Your life in your hands: understand, prevent and overcome breast cancer and ovarian cancer“ siūloma mitybos sistema skirta būtent sergančioms krūties vėžiu ir ji gana tokia radikali:

• Pirma, siūloma visiems laikams atsisakyti bet kokių pieno produktų. Pateikti du skyriai visokių mokslinių tyrimų išvadų ir argumentų. Long story short, žmonės dešimtmečiais į karves pumpavo augimo hormonus ir hormonus, skatinančius duoti daugiau pieno. Dešimtmečiais gėrus tokį pieną ir vartojus jo produktus, mūsų kraujyje susikaupę tie hormonai yra aktyvūs. Krūties atitinkamos ląstelės nuolat gauna „pieno duoti“ verčiantį genetinį signalą ir ilgainiui pasimeta – mutuoja, o tada voilla – vėžys. Aišku, čia tik teorija. Ji remiasi mokslininkės analize, stebėjimais (ji pati išgijo tik pakeitusi mitybą) ir Vakarų šalių bei Azijos šalių mitybos lyginimu. Pasak jos, Japonijoje krūties ir prostatos vėžiu beveik niekas neserga, nes japonai išvis nevartoja pieno produktų ir laiko juos „tik kūdikių maistu“.
• Antra, sergančioms krūties vėžiu siūloma laikinai atsisakyti mėsos produktų, o sveikiems vartoti tik tą mėsą, kuri auginta be tų visų hormonų (pvz. eko ūkyje), ir tik mėsinių gyvulių, o ne pieninių. 
• Siūloma daugiau mažiau vegetarinė mityba, mėsą pagal galimybes keičiant sojų mėsa, o pieną privalomai pakeičiant sojų pienu.
• Taip pat rekomenduojami papildai, pvz. selenas.

Lietuvoje populiaraus fitoterapeuto Juozo Ruolios mitybos patarimai onkologiniams ligoniams taip pat akcentuoja baltyminį maistą: https://www.slideshare.net/verschoore/baltymines-mitybos-visavertiskumas2.
O čia kaip apsisaugoti nuo vėžio: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/fitoterapeutas-j-ruolia-ka-valgyti-ir-gerti-kad-apsisaugotume-nuo-vezio.d?id=62427767
Ką vartoti, kad jis negrįžtų: https://www.slideshare.net/gillesruolia/natrals-produktai-nuo-vio-nepasikartojimo
NVI dietologė, kaip supratau, su Ruolia itin gerai nesutaria, nes mat fitoterapijos nauda mokslu neįrodyta :). Na, o man kažkada teko vartoti Ruolinės – geras reikalas! Dar Ruolia sako, kad viena valanda streso imuninę sistemą išjungia šešioms valandoms, tad stresas – vėžio draugas Nr.1 (apie vėžio priežastis atskirai parašysiu).

Apibendrinant, visose mitybos teorijose yra panašus pagrindas – blogai cukrus, druska, riebaluose kepti, perdirbti, nešvieži produktai, gerai daržovės, šviežias ir subalansuotas maistas. Tačiau skirtingose teorijose dažnai akcentuojamas vienas aktyvus veiksnys (cukrus, angliavandeniai, pienas). Iš viso to verta pasiimti tai, kas tinka konkrečiam žmogui ir kuo norisi tikėti. Svarbu tik, kad organizmui nebūtų per didelio šoko (jau pati liga yra pakankamas šokas), ir kad nesubalansuota mityba neprivestų prie išsekimo.

Kaip valgau aš

Mano mityba remiasi visais šaltiniais, bet kartu prisitaiko prie to, ką aš mėgstu. Miltų, bulvių ir pieno nemėgau jau ir iki ligos (mėgstu tik sūrį, bet buvau pastebėjusi, kad nelabai gerai jis man). Užtat mėsytė su krauju ir vyno taure ... mmmm... tik paduok! Šito niekaip negaliu atsisakyti. Su saldumynais mano santykiai nepastovūs – galiu gyventi be jų, bet kartais „kažko“ norisi. Tas „kažko“ noras šiuo metu irgi nepraėjęs. Taigi, mano mitybos principai:

1. Kasdien geriu 2-3 litrus vandens. Rytą visada pradedu net trim stiklinėm vandens su aliejaus šaukšteliu ir citrina.
2. Per dieną du-tris kartus valgau dideles porcijas daržovių (bent po pusę didelės lėkštės). Daug valgau brokolių, agurkų, pomidorų, kopūstų, kalafijorų (žiedinių kopūstų), kartais cukinijų, moliūgų, burokėlių, dažnai - salotų lapų ir žalumynų (tame tarpe špinatų, pienių lapų, kalendrų, svogūnų laiškų). Brokolius ir kalafijorus tik labai mažai apverdu. Į salotas dažnai beriu sėklų mišinį iš moliūgų ir saulėgrąžų sėklų. Mano mėgstamiausios – tarkuotų obuolių ir morkų salotos su granato sėklomis ir saulėgrąžomis, bet jos turi nemažai gliukozės, tai nepiktnaudžiauju.
3. Valgau kruopas, pvz. porą kartų per savaitę verdu avižinę košę su sojų pienu ir pilnagrūdėmis avižomis (tik ne dribsniais). Į ją pridedu šilauogių. Kartais valgau grikius su apkeptomis daržovėmis. Kartais lęšius.
4. Pietums dažniausiai valgau mėsą – liesą jautieną, avieną arba vištieną (šiaip ir kalakutas, antis man tinka, tik visus paukščius valgau be odos). Troškinu, kepu, stengiamės kad būtų skirtingi receptai ir nenusibostų tas pats per tą patį. Taip pat svarbu, kad mėsa būtų iš ūkio, šviežia ir be augimo hormonų. Per kelis eksperimentus vyras išbandė Kalvarijų turgaus mėsos skyrių (ten dabar prekiaujama lietuviškų ūkių produkcija), iš ten perkam kaimiškas vištas, o jautieną perkam iš „Sartų lankų jautienos“ iš čia: http://www.kaimasinamus.lt/ukininkai/. Pristato per porą dienų, kokybė gera. Išpjovą ir su krauju valgau. Prie mėsos taurės sauso raudonojo vyno neatsisakau, nes paskaičiau kad taurėje sauso vyno yra tik 3g cukraus (išskyrus pirmą savaitę po vaistų lašinimo – apie vyną net pagalvoti negaliu).
5. Vieną-du kartus savaitėje, jei pavyksta gauti, valgau jūrinę žuvį. Dažniausiai lašišą, bet gerai būtų laukinė laisvėje pagauta žuvis. Pažįstami užrodė šį kontaktą, čia užsakoma įvairi laukinė žuvis (lašiša, silkė, upėtakis ir pan.) iš Norvegijos. Bandysim.
6. Rytais kartais valgau kiaušinius, taip pat kaimiškus. Mano mėgstamiausi – skystai virti „marškinėliuose“ arba izraelietiška šakšuka – reikia mažos keptuvėlės, ir mes dar dedam raudonos paprikos, kalamata alyvuogių ir daug žalios kalendros http://www.nidosreceptai.lt/saksuka/
7. Kol pavasaris-vasara, stengiuosi kasdien suvalgyti bent po saują uogų – šilauogių, braškių. Valgau abrikosų ir obuolių, bet ne daugiau poros per dieną. Kai labai norisi „ko nors skanaus“, suvalgau saują nuplautų migdolų arba lazdyno riešutų.
8. Kartais suvalgau saują raugintų kopūstų arba agurkų. Perku Halės turguje raugtus su ciberžole. Planuoju pati užsiraugti.
9. Stengiuosi per dieną suvartoti du tris šaukštus linų sėmenų aliejaus. Taip pat ketinu malti sėklų mišinį, apie kurį rašiau kitam savo poste.
10. Svarbu – mes gaminame be druskos ir be cukraus. Į maistą dedam ciberžolės, kitų prieskonių, citrinos, paskui vyras pats sau pasidruskina, o aš valgau be. Labai retai naudojame natūraliai gamintą sojų padažą be glitimo Tamari.
11. Visai atsisakiau kavos. Geriu žalią arbatą arba žolelių arbatas (kol kas rytais geriu užplikytų žalių dilgėlių).
12. Visai nevartoju pieno ir bet kokių jo produktų. Kad gauti kalcio, kas rytą man vyras su mikseriu plaka vieną putpelės kiaušinį (su lukštu) su sojos pienu, vandeniu, žalumynais ir uogomis, kaip jam tą dieną susišviečia. Putpelės kiaušinius (kaip ir putpeles) užsakom iš čia: http://www.kaimasinamus.lt/ukininkas/luko-pauksciu-ukis.195/. Į avižų košę pilu sojos pieną, nors man ir su vandeniu išvirta skani. Galvoju pradėti gaminti su tofu ir sojos varške, kol kas dar nebuvo poreikio. Atnaujinta: kalcio lygį kraujyje reikia stebėti, dažnai pas vėžininkus būna aukštas, tuomet jokių kalcio papildų nevartoti.
13. Nevartoju cukraus ir daugumos sudėtinių angliavandenių taip, kaip nurodyta „antivėžinės mitybos“ principuose aukščiau, t.y. nevalgau miltų, ryžių, makaronų, bulvių ir pan. Ten, kur jų labai reikia, stengiuosi rasti pakaitalą. Pavyzdžiui:

• Vietoje bulvių – moliūgo košė, cukinijos, topinambas.
• Kol kas su salotomis valgau duonos „Rugelis“ riekelę, tačiau ketinu pereiti prie baltymų duonos. Joje ruginiai arba kvietiniai miltai keičiami į migdolų arba kitokius. Bandysiu šitą receptą, tik pridėsiu daug linų sėmenų, migdolų, saulėgrąžų sėklų ir skaldytų riešutų: 
• Mėgstu labai Azijos virtuvę, bet nebevalgau ryžių. Juos pakeičiau kalafiorų ryžiais (vienoj foto žemiau matosi). Pagaminti labai paprasta – susmulkinti ir šiek tiek pavirti. Va receptas: http://www.nidosreceptai.lt/kalafijoru-ryziai/
• Labai mėgstu Vietnamo Pho Bo sriubą ir makaronus su baravykais, galvoju retkarčiais pasimėgauti sveikais makaronais, kvietinius keisiu į grikių miltų makaronus, pvz. iš čia, arba čia, čia, arba čia.

14. Saldumynų iki šiol sėkmingai vengiau, nutrūkau tik porą kartų per šventes. Bananų irgi jau atsisakiau, nors dar visai neseniai vartojau. Periodiškai vis atsiranda noras „šio bei to“ skanaus. Iki šiol jį malšinau vaisiais arba riešutais, bet dabar jau galvoju kartą savaitėje sau pasidaryti šventę ir nusipirkti arba pasigaminti sveikų saldumynų (be miltų, cukraus ir pieno). Variantų ne taip mažai:

• Veganų kavinės Vilniuje, pvz. Holigans arba Vegafe gali padaryti tortus pagal užsakymą, pasakius ko dėti ir ko nedėti. 
• Internete pilna sveikuoliškų desertų su migdolų, kokosų miltais, avižomis ir vaisiais ir kt. Pvz. čia  yra receptų, kur vietoje cukraus dedamas beržų cukrus – ksilitolis. Jis labai lėtai įsisavinamas ir nedidina cukraus kiekio kraujyje, todėl tinkamas net diabetikams. Taip pat turi 40 proc mažiau kalorijų. Kitas tinkamas pakaitalas – stevija, bet kol kas neradau kur jo pirkti.
• Čia dar keli variantai, tiesa, žemės riešutų sviestas gana kaloringas, bet galima rasti sveikesnį variantą: http://www.beatosvirtuve.lt/recipes/bananu-ir-kokoso-pyragas-be-gliuteno-ir-cukraus/ ; http://vmgonline.lt/sou-receptas/pyragas-100-gramu-meiles-be-cukraus-ir-miltu/; http://www.bodylogic.lt/receptai-sveikai-mitybai/skaniausias-sveikuoliskas-pyragas-be-cukraus-pieno-miltu/; http://fillthelife.com/2016/11/14/pyragas-be-miltu-cukraus-kiausiniu-ir-pieno/. 
• Žinoma, kalba neina apie tai, kad suvalgyti visą pyragą iš karto.Teoriškai, reiktų laikytis ne daugiau 60 g cukraus ir angliavandenių per dieną, bet neaišku kaip paskaičiuoti, tai skaičiavimas "ant nuojautos". 

15. Esminis principas man – kad maistas būtų skanus, patrauklus ir aš jo norėčiau. Taigi mes iš maisto gaminimo pasidarėm pramogą – rausiam knygas, receptus, eksperimentuojam. Nuolat keičiam patiekalus, kad būtų įvairovė.

Klausimas, kaip sekasi man gyventi pagal šiuos mitybos principus? Iš tiesų gerai. Per pirmą mėnesį atsisakius angliavandenių ir druskos nukrito trys kilogramai nuo 64 iki 61. Čia toks bajeris – šiemet tarp metinių tikslų buvo sukūsti iki 60 sporto pagalba, tai sakiau, kad tikslai pildosi, tik ne tuo būdu kaip norėjau :) Manau, nukrito, nes dėl glitimo organizme vystosi mikro uždegimai ir kaupiasi vanduo, jis ir išėjo. Bet išsigandau, kad jėzusmarija, svoris krenta, ir pradėjau dar daugiau valgyti, dabar du kilogramai jau sėkmingai grįžo atgal :) Bet iš veido atrodau visai kitaip. Anksčiau dažnai kentėdavau nuo rytinių patinimų, dabar visi šitie reikalai baigėsi. Taigi, važiuoju su savo skanėstais pirmyn.

Atnaujinta: giliau pasiskaičius nustačiau, kad mano mityba nėra keto, o greičiau paleo (skaityti čia), tik vaisių riboju, valgau dabar tk obuolius ir uogas. Norint kad būtų keto, reiktų sekti maisto kiekį ir santykį, užtikrinant, kad riebalai sudarytų bent 70 proc. (iš jų gaminasi ketonai), o angliavandeniai neviršytų apie 30 g per dieną. Daugelis produktų nėra vien tik baltymai ar riebalai ar angliavandeniai, jų sudėtis įvairi. Todėl būtina matuoti ką valgai, pvz. naudojantis https://cronometer.com/.