Aš Kaip Dangus

Vasara į pabaigą, o mano cheminis gydymas persirito į antrą pusę. Preityje liko kelionės į Rygą, Jūrmalą, Lietuvos dvarus, Žemaitiją ir penkiolika pagautų krentančių žvaigždžių Neringoje per meteorų lietų. Kaip ir teta gydymo kursai, perskaitytos knygos. Tik paveikslas sodyboje tebėra įpusėtas, bet per rugsėjį labai tikiuosi pabaigti ir ant stogo parsivežti į Vilnių :) Šiandieninis įrašas brendo ilgai. Bendravimas su ligoniais - sunki tema, nes onkologinė liga yra iššūkis visiems. Pačiam ligoniui sunku susiorientuoti kas su juo vyksta, emocijos varijuoja tarp baimės, susitaikymo, gyvenimo džiaugsmo, pasiryžimo kovoti, pykčio, liūdesio, apatijos ir silpnumo. Aplinkiniai dažnai neturi patirties ir nežino nei ką sakyti, nei kuo padėti, o labiausiai tai norėtų išvengti bendravimo su ligoniu (nekalbu apie artimuosius). Deja, mūsų visuomenėje onkologinė liga vis dar didelė stigma. Tai yra viena priežasčių, kodėl iki šiol beveik niekam, išskyrus mažą ratą patikimų žmonių, nesakiau kad ser