Stebuklo beieškant. Apie tikėjimo galią ir kaip aš tapau piligrime (ir truputį ragana)

Nuo pat gydymosi pradžios mane domina kūno ir psichikos ryšys. Pirma, todėl, kad esu žmogus, orientuotas į rezultatą. Man atrodo, kad siekiant visiškai susitelkti į gydymą, tame turi dalyvauti ne tik kūnas (vartoti vaistus, maistą ir papildus), bet ir dvasia, nusiteikimas. Antra, aš tikiu, kad mano atveju ilgametis stresas suvarė imuninę sistemą ir buvo vienas esminių ligą sukėlusių veiksnių, kartu su genetika. Stresas trukdo DNR atkūrimo mechanizmus ir slopina imuninės sistemos dalis, pvz., neleidžia atsirasti natūralioms ląstelėms žudikėms, kovojančioms su augliais. "Kovos arba bėgimo" reakcija ir nuolatos dėl stresos išsiskiriantis kortizolis sukelia alergijas ir lėtinius uždegimus. Mokslininkai tai pastebėjo tirdami nesutariančius sutuoktinius, studentus prieš egzaminus ir sergančius giminaičius slaugančius žmones. Tie lėtiniai uždegimai ilgainiui ima naikinti sveikus audinius, sukelia ir pasunkina sunkias autoimunines ir lėtines ligas. O stresą juk taip pat sukelia mintys - mūsų psichikos reakcija į dirgiklį.

Apibendrinant, man įdomu - jei psichika/mintys gali kūną susargdinti, tai gal gali jį ir pagydyti? 

Tikėti - verta

Beieškodama atsakymų, perskaičiau Jo Marchant knygą "Stebuklingi vaistai. Minčių įtaka kūnui". Marchant yra mokslininkė, kaip ir aš, todėl knygos stilius kaip tik man. Aš racionalus žmogus, tikiu mokslu ir man patinka įrodymai. Įrodymų knygoje pakankamai - čia apibendrinami vien tik mokslinių tyrimų rezultatai, susiję su smegenų ir nervų sistemų tyrimais ir įvariomis "netradicinėmis" terapijomis, kurios yra orientuotos į kūno gydymą per psichiką. Tai meditacija, sąmoningumas (mindfulness), hipnozė, placebas ir netgi tikėjimas. Nesileidžiant pernelyg giliai į turinį, nes jo labai daug, žemiau knygos santrauka:

• Kūno ir psichikos ryšys yra tiesioginis. Todėl labai gaila, kad gydydami ligą mes kalbame tik apie vaistus, nes kartu pajungiant psichiką poveikis būtų didžiausias.
• Mūsų mintys ir netgi vaizduotė turi labai realų poveikį kūnui. Mintys reguliuoja smegenis, o smegenys reguliuoja kūną. Be to, smegenims visai nesvarbu, ar tos mintys remiasi faktais ar vaizduote, nes jie negali atskirti vieno nuo kito. Tai paaiškina placebo efektą, kai žmonės gauna ne vaistą, o cukraus piliulę, ir ji VEIKIA. Knygoje aprašyti net netikrų operacijų atvejai - žmogų eksperimento tikslais prapjovė ir vėl užsiuvo, bet neoperavo pažeisto stuburo, o skausmai vis tiek praėjo (nes pacientas tikėjo, kad jį operavo). 
• Nuotaika ir nusiteikimas keičia mūsų savijautą ir net mūsų genus. 2012 metais atliktas tyrimas su 79 moterimis, kurioms neseniai diagnozuotas krūties vėžys. Jis atskleidė, kad grupinė streso valdymo terapija sumažino su uždegimais susijusių genų aktyvumą ir suaktyvino su virusais kovojančius genus. Nuo tada, kai 1989 m. Davidas Spiegelis per tyrimą su 86 moterimis, sergančiomis išplitusiu krūties vėžiu, atrado, kad grupinė terapija dvigubai pailgino gyvenimo trukmę, netyla ginčai, ar socialinė parama naudinga vėžiu sergantiems žmonėms. Nuo to dar keli tyrimai su vėžiu ir AIDS sergančiais žmonėmis įrodė, kad streso malšinimas lėtina ligos eigą.
• Skirtumas tarp geros ir blogos savijautos gali priklausyti nuo to, kur nukreipiame dėmesį. Meditacija ir sąmoningumas (mindfulness) veikia. Tai įrodyta tyrimais, atliktais su išsėtine skleroze ir psichikos ligomis sergančiais žmonėmis - nuolatos praktikuojantys sąmoningumo meditacijas jautėsi nepalyginamai geriau ir jų liga progresavo daug lėčiau. Taigi, būti čia ir dabar apsimoka. Maža to, meditacija gali atnaujinti smegenis ir padaryti juos fiziologiškai atsparesnius stresui - smegenų srityse, atsakingose už mokymąsi, atmintį ir emocijų reguliavimą, vien per 8 savaites (tiek truko eksperimentas) padaugėja pilkosios masės.
• Ką mes komunikuojame (sau mintyse ar garsiai kitiems) ir ką kiti komunikuoja mums - svarbu. Kas dėl mūsų, tai viskas čia aišku. Mūsų mintis smegenys interpretuoja tiesiogiai. Bet ir kitų kalba daro įtaką mums. Mokslinis tyrimas įrodė, kad vien tik dėmesingas gydytojo bendravimas ir palaikymas gali lemti geresnę ligos eigą, kartais net daugiau nei vaistai. Ir atvirkščiai - žodis gali sugniuždyti. Todėl galvokime ką kalbame.
• Tikėjimas lemia pokytį. Tikėjimas, dvasingumas nebūtinai turi būti siejamas su apibrėžtu kūrėju. Išvis nebūtina tikėti, kad gautum naudos. Juk smegenys neatskiria fakto nuo vaizduotės. Per tyrimus migrena sergantys savanoriai meditavo kartodami įvairias mantras, kurios jiems labiau patiko pagal jų įsitikinimus, pvz "Dievas yra meilė" arba "Motina Žemė mane gydo". Kita grupė meditavo be jokių dvasinių mantrų. Kuri grupė jautėsi geriau? Aišku, pirmoji. Kitas tyrimas keturis metus stebėjo ŽIV sergančius žmones. Išgirdę diagnozę, 45 proc. jų tapo reikšmingai religingesni, kiti nepasikeitė arba jų tikėjimas susilpnėjo. Tie, kurie tapo religingesni, per ketverius metus prarado kur kas mažiau CD4 ląstelių, virusų jų kraujyje buvo mažiau. Statistiškai įrodyta. Mokslininkai kol kas negali paaiškinti, kodėl taip yra (jie turi hipotezių, bet negali jų patikrinti), bet faktas - tikėjimas padeda sveikti.

Taigi, mūsų mintys lemia beveik viską, o tikėti - labai net apsimoka. Žinoma, nereiškia, kad žmogus turi nuprotėti ir apsirišęs skara eiti keliais giedodamas giesmes (nors kiekvieno laisva valia, jei tik jam taip geriau). Ką aš pati darau šia tema per paskutinius tris mėnesius:

1. Ženkliai sumažinau savo gyvenime streso. Deja, tam tikslui teko atsisakyti pagrindinio streso šaltinio - mylimo darbo. Tikiuosi, laikinai, kol tapsiu sveika ir perkursiu savo smegenis, kad nestresuotų :) Bet kokiu atveju, šis sprendimas atlaisvino daug laiko sveikatos stiprinimui ir dvasiniam augimui.
2. Suformulavau ir aprašiau savo tikslus (galima juos vadinti norais ar svajonėmis). Tikėjimas konkrečiu aiškiai įvardintu tikslu jį daro įgyvendinamą. Padariau tikslų koliažą ir užsidėjau jį ant desktopo. Dabar mano svajonės žiūri į mane kaskart įjungus kompą. Tikslus formuluoti aš moku, kažkada net mokiau kitus kaip tai daryti teisingai. Bet apie tai gal kitą kartą.
3. Kiekvieną rytą medituoju ir kartoju sveikimo afirmacijas, taip pat vizualizuoju įgyvendinus savo tikslus.
4. Raganauju visada kai tik galiu. Pavyzdžiui, per jaunatį rašau artimesnio laikotarpio norus.
5. Stengiuosi gyventi sąmoningumo filosofija - džiaugtis šia akimirka ir kreipti dėmesį į teigiamus dalykus. Užpildyti kasdieną maloniais dalykais. Kasdien vakare užsirašau už ką šiai dienai esu dėkinga. Ilgainiui dienos apmąstymas padeda pastebėt vis daugiau pozityvo.
6. Ne visada pavyksta būti tokia sąmoninga kaip norėčiau. Viduje įsitvirtinęs vidinis kritikas ir skeptikas. Gal dėl to manęs neveikia akupunktūra :) Ir šiaip mes juk esame išauklėti pirma matyti tai kas mums nepatinka, ir apie tai kalbėti. Kritikuoti save ir kitus. Nusiteikti blogesniam scenarijui. Darome tai automatiškai - matau savo artimuosiuose, matau ir savyje. Žodžiu, nusprendžiau padirbti su savo mintimis ir komunikacija Ilzės Bukutės mokymuose "EŽD eksperimentas". Čia geriau paaiškinta, koks mokymų tikslas. Daug metų nebuvo kada dirbti su savimi (neskaitant profesinio tobulėjimo, disertacijos ir t.t.), tai kodėl gi ne? Suformulavau sau asmeninį tikslą - matyti, komunikuoti ir pritraukti šviesiąją pasaulio pusę. Po devynių savaičių pasakysiu kaip sekėsi :)
7. Eksperimentuoju su teta gydymu. Noriu išmokti gydyti save (ar bent nuteikti savo pasąmonę), o tai vienas iš metodų. Bet apie tai kitą kartą.
8. Ir galiausiai - laisvalaikiu tapau piligrime ir kartais paprašau stebuklo.

Mano santykiai su tikėjimu 

Aš esu mokslininkė, o mokslininkų santykiai su dievais aiškūs - kas neįrodyta, to nėra. Anksčiau save laikiau netikinčia. Nors čia gal per stipriai pasakyta. Nes visi kuo nors tiki. Kas Dievu, kas Gaja, kas technologijomis, kas pasiekimais, kas pinigais. Tos dievybės per daugelį amžių nuolat keitėsi. Tą gerai parodo naujas serialas "American Gods" apie naujųjų ir senųjų pamirštų dievų kovas. Geras serialas beje. Kur dar pamatysi penkis įvairių spalvų Jėzus vienoje vietoje - kiekvienai rasei po vieną, pagal tai kaip jie yra garbinami skirtinguose pasaulio kampeliuose. Serialo esminė mintis, kad religija ar dievybė stipri tiek, kiek gauna dėmesio (energijos) iš tikinčiųjų. Nėra visai nepagrįsta mintis, ar ne?

Grįžtant prie manęs, iki šiol daugiausiai tikėjau savimi, t.y. žmogaus galimybėmis sukurti tokį gyvenimą ir tokį pasaulį kokio jis nori. Tikėjau, kad pasaulis kuriamas veiksmais, o kiekvienas savo laimės kalvis. Stiprybės atlaikyti gyvenimo sunkumus iki šiol taip pat rasdavau savyje. Bet jei visai nuoširdžiai, tai įkvėpimo atrasdavau ir skirtingų religijų atskiruose elementuose - ypač budizmo, kartais krikščionybės, osho mokymuose. Tik visada tai laikiau ne dievų, o žmonių (nes pranašai buvo žmonės) mintimis.

Pastaruoju metu persivertus visam mano pasauliui ir giliau pasikapsčius savyje, aš atradau ir gilesnį tikėjimą, kurį dar sunku man apibendrinti, bet turbūt jis artimiausias New Age:

• Tikiu visa apimančia ir kuriančia energija. Galima ją vadinti Dievu. Tikiu, kad ir mes patys esame ta energija, o mūsų dėmesys sutelkia tą energiją ir gali kurti stebuklus. 
• Tikiu priežasties-pasekmės dėsniu (galima jį vadinti karma) ir kad siela (mūsų energija) yra nemirtinga. Kaip bebūtų, tai yra didžiausią ramybę suteikianti mintis.
• Tikiu, kad Dievas yra meilė, ir dvasiškai mes augame ne per visokių praktikų (tantrų, meditacijų, rebefingų ir pan) pažinimą, o per sugebėjimą mylėti.  Sugebėjimas mylėti siejasi su dėkingumu, susitaikymu ir priėmimu, kuris nebūtinai padidėja perskaičius labai daug knygų ir patyrus visokių išgyvenimų.

Taigi, jei daug žmonių savo energiją šimtmečiais sutelkia į šventą paveikslą, galbūt jis gali gydyti? Jei Dievo energija gyva kiekviename mūsų, tai gal ir mes galime daryti stebuklus? Kaip bebūtų, tyrimai rodo, kad tuo apsimoka tikėti, nes tai padeda mūsų smegenims ir vėliau likusiam kūnui tuo patikėti. Taip racionalioji ir intuityvioji mano proto dalys sugebėjo susitarti ir pagrįsti piligrimystę, kuria mes su vyru užsiimam.

Stebuklų paieškos

Šią vasarą daug keliaujam po Lietuvą ir kaip tikri piligrimai ieškome stebuklų. Kas galėjo pagalvoti, kad tai taip įdomu. Ir gražu. Ir visai šalia mūsų. Žemiau tik keli pavyzdžiai.

Mažučių koplyčia ir keturiolika Švč. Mergelės Marijos Skausmo ir Džiaugsmo paslapčių koplytstulpių. 

Koplyčia, pastatyta iš lauko akmenų ir esanti viduryje "niekur" kažkur prie Vilkaviškio, garsėja čia esančiu stebuklingu šaltinėliu ir jo negendančiu vandeniu. Čia apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Vietiniai senukai labai gerai mato, nes šiuo vandeniu plauna akis. Kartą gydančio vandens sudėtį tyrinėjo net Karaliaučiaus daktarai, bet jų tyrinėjimo rezultatai nežinomi. Įsikūrus Alksnėnų parapijai, buvo užvesta knyga malonėms registruoti. 1981 m. įsilaužta į koplyčią ir knyga dingo.

Ši vieta man ypatinga. 1995 metais koplytstulpiai pastatyti pagal mano piešinius. Taip, senų senovėje ilsėjausi pas močiutę kaime, o kadangi turėjau talentą (kurio gyvenime neišnaudojau), vietinės bobutės paprašė pagalbos. Vėliau pagal piešinius meistras išdrožė koplytstulpius. Kosmosas, kai dabar pagalvoji. 

Trakų Dievo Motinos (Ligonių Užtarėjos) atvaizdas yra visų laikų garsiausias stebuklingas paveikslas Lietuvoje. XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII amžiaus pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391—1425). Plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis LDK buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą. Nuo tada Trakų Dievo Motina laikoma Lietuvos valstybės globėja. Trakų Dievo Motinos šlovei visą LDK gyvavimo laikotarpį neprilygo joks kitas Marijos paveikslas. 1603 metais, šalyje siaučiant marui, Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina pirmasis suorganizavo piligrimų kelionę iš Vilniaus į Trakus ir pats basas ėjo didžiulės procesijos priekyje. Trakų Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo buvo šaukiamasi visų didesnių nelaimių ir negandų metais. Tik 19 amžiuje dėmesį perėmė Aušros Vartų Madonos paveikslas, kuris šiuo metu yra labiausiai ir lankomas piligrimų.

Pažaislio Kamaldulių vienuolyno Gražioji Meilės Motina. Pažaislis - mano meilė. Neseniai teko ten praleisti dieną, bet norėčiau dar grįžti savaitei. Neįmanoma apsakyti, kokia ypatinga tos vietos ramybė ir grožis. Vien jau didžiojo altoriaus paveikslo pavadinimas ko vertas - Gražioji Meilės Motina.
Bažnyčios fundatoriai – LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621 - 1684) ir jo žmona Klara Izabelė Mailly Lascaris (1631 - 1685). Jie palaidoti po bažnyčios slenksčiu, kur užrašyta "čia guli nusidėjėlis". Be visų šedevrų, nuo seniausių laikų Pažaislis garsėja stebuklingu Marijos su kūdikiu paveikslu. Kaip skelbia šaltiniai, 1661 m. liepos 30 d. per vienuolį Jeronimą didžiajam kancleriui kaip dovaną jį perdavęs popiežius Aleksandras VII (1599 - 1667), davęs leidimą įsteigti kamaldulių vienuolyną. Įdomu, kad net užėmus rusams atvaizdas nenustojo būti garbinamas.  Stebuklais paveikslas garsėjo nuo pat atvežimo iš Italijos. Per epidemijas jį dažnai atveždavo į miestą, o kam nors sergant veždavo į ligonio namus. Išgijimai buvo registruojami tam skirtoje specialioje knygoje, kuri per suirutes dingo. 2000 m. stebuklai vėl imti registruoti iš naujo. 2000 - 2007 m. paaukoti 54 votai, rodantys, jog maldos buvo išklausytos.

Sapiegų Madonos paveikslas Vilniaus Katedroje. Garsiausias malonėmis po Šv. Kazimiero katedros paveikslas „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“ kabo ant pietinės Goštautų koplyčios sienos. Šis XV a. pab. — XVI a. nežinomo autoriaus paveikslas dar vadinamas „Sapiegų Madona“. Kadaise paveikslas priklausė Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. LDK kancleriui ir didžiąjam etmonui bei Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Leonui Sapiegai pastačius Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinų (klarisių) vienuolyną, kaip šeimos mauzoliejų, vykdant fundatoriaus valią, paveikslas perkeltas į bažnyčios Didįjį altorių. Paveikslo akivaizdoje patirti gausūs stebuklai nuo XVI a. buvo registruojami. Šalia Trakų Dievo Motinos paveikslo „Sapiegų Madona“ buvo labiausiai gerbiamas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas visoje LDK. LDK kanclerio ir Trakų kašteliono kunigaikščio Jono Frydricho Sapiegos (1751m.) rūpesčiu paveikslas 1750 m. rugsėjo 8 d. buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis. Po II pasaulinio karo buvo dingęs, atrastas susuktas į ritinį Vilniaus arkikatedros pastogėje ir restauruotas. Deja, dingo prabangūs aukso apkaustai.

Mes savo piligrimystę tęsime toliau. Po savaitės planuojam vizitą į Žemaitiją, aplankysim ir Žemaitijos Kalvariją. Nes kodėl ne. 

O kol kas netikėtai atradau globėją. Eidama iš Halės turgaus aną savaitgalį susižavėjau drožta medine moters skulptūrėle (ten skvere prekiauja sendaikčiais). Taip sužavėjo, kad įsigijau net gerai neįsgilinus ką vaizduoja. Pardavėjas pasakė, kad šventoji Ona, išdrožta penktame dešimtmetyje Dabužių kaime. Grįžus namo paskaitau - ogi šventoji Ona yra Mergelės Marijos motina, moterų, besilaukiančiųjų ir norinčių sulaukti vaikų globėja. Nes ji negalėjo sulaukti vaikų, kol neapsireiškė angelas ir sulaukė Marijos būdama virš keturiasdešimties metų. Kai sutapimas? Tokių nebūna. Kam kyla klausimų kodėl man tai svarbu - skaityti "Mama, turėsi septynis anūkus".

Taip ir mano namuose atsirado stebuklas.

Ir pabaigai

Mano santykis su tikėjimu labai šviežias. Jis vystosi ir neįsivaizduoju kur nuves. Šiandien galiu pasakyti, kad jau atradau daugiau nei ieškojau. Geriausiai tai turbūt apibūdintų šie Ilzės Butkutės žodžiai, ir kodėl kas kartą skaitant ašaros akyse, ir pati nežinau ---->

Tu esi daugiau nei tavo pradirbta ar pradykinėta vasara.
Tu esi daugiau nei tavo tėvų pasididžiavimas ar nepasitenkinimas tavimi.
Tu esi daugiau nei tai, ką jie tau davė.
Tu esi daugiau nei tai, ką jie iš tavęs atėmė.
Tu esi daugiau nei tai, ko išmokai jų namuose.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei tavo vieta įstojusiųjų ar neįstojusiųjų sąraše.
Tu esi daugiau nei tavo bakalauras.
Tu esi daugiau nei tavo magistras.
Tu esi daugiau nei tavo doktorantūra.
Tu esi daugiau nei visi laipsniai, apdovanojimai, laurai ir titulai, kuriuos kada nors turėsi.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei tavo vienatvė.
Tu esi daugiau nei tavo santykiai.
Tu esi daugiau nei tavo patirtos išdavystės.
Tu esi daugiau nei tavo išdavystės.
Tu esi daugiau nei tavo praeitis.
Tu esi daugiau nei tavo širdgėla.
Tu esi daugiau nei tavo atgaila.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei laimingiausia tavo partnerystė.
Tu esi daugiau nei tavo santuoka.
Tu esi daugiau nei tavo vaikai.
Tu esi daugiau nei tavo katės ar šunys.
Tu esi daugiau nei tavo namai.
Tu esi daugiau nei jų vieta, plotas ir baldų naujumas.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei tavo daiktai.
Tu esi daugiau nei tavo automobilis.
Tu esi daugiau nei visas tavo turtas.
Tu esi daugiau nei tavo skolos, vartojamosios paskolos ir lizingai.
Tu esi daugiau nei nepritekliai.
Tu esi daugiau nei visi pinigai, kuriuos uždirbsi per gyvenimą.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei didžiausias tavo skausmas.
Tu esi daugiau nei didžiausia tavo gėda.
Tu esi daugiau nei didžiausia tavo neviltis.
Tu esi daugiau nei vienadieniai tavo džiaugsmai.
Tu esi daugiau nei didžiausi tavo laimėjimai.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei visi dalykai, kuriuos kalba tau už nugaros.
Tu esi daugiau nei tai, ką tau pasakys į akis.
Tu esi daugiau nei tai, ko kažkas iš tavęs tikisi.
Tu esi daugiau nei tai, ko kažkas tau pavydi.
Tu esi daugiau nei tai, už ką tave gerbia.
Tu esi daugiau nei tai, už ką tave liaupsina.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei visas pripažinimas, kurį pelnysi.
Tu esi daugiau nei geriausi atsiliepimai, kuriuos girdėsi.
Tu esi daugiau nei garsiausi plojimai, kurie skambės tau.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei tikri ar menami tavo trūkumai.
Tu esi daugiau nei tikros ar įsikalbėtos tavo ligos.
Tu esi daugiau nei tavo negalia.
Tu esi daugiau nei tavo raukšlės.
Tu esi daugiau nei tavo gimimo data tavo pase.
Tu esi daugiau nei tavo kūnas.
Tu esi daugiau nei mirties baimė.
Tu esi daugiau, nei debesys, temdantys tavo padangę.
Visa tai praeis.

Tu esi daugiau nei šis tavo gyvenimas.

Tu esi didelė, amžina, išmintinga, kūrybiška siela.
Tu esi siela, kuri nebijo, nepataikauja, nesižemina ir nekeliaklupsčiauja.
Tu esi siela, kuri neprisiriša, nevergauja ir nesivaiko blizgučių.
Tu esi siela, kuri su niekuo nesilygina, nepavydi, nešykšti ir nevagia.

Tu esi siela, kuri nepikdžiugauja, nepavargsta, nenusivilia ir nekerštauja.

Tu esi daugiau.