Sveika, neutropenija ir Filmai lietingai dienai

Gyveni žmogus ir mokaisi. Apie tai, kad visos gyvenimo spalvos yra gražios. Štai pastarosiomis dienomis atslinko lietus. Visom prasmėm. Dar nespėjau atsigauti netekus plaukų, o pirmadienį naujiena - NEUTROPENIJA. Tokia būsena, kai kraujyje kritiškai sumažėja neutrofilų (baltųjų kūnelių). Grubiai tariant, imunitetas pakrato kojas, ir lengva infekcija gali nesunkiai pereiti į sunkias komplikacijas ir kraujo užkrėtimą. Per tris savaites nuo puikios būklės (4, kai norma 2-5), chemija "suvalgė" mano neutrofilus iki 1.2, kai chemiją leisti draudžiama. Nedaug liko iki 0.5, t.y. sunkios neutropenijos, kai jau ir iki palatos nebetoli.

Taigi, chemijos negavau, o gavau shotą kraują skatinančių vaistų Nivestim ir išvijo mane namo. Penktadienį bandysiu vėl, gal jau kraujas bus atsistatęs ir galėsiu susileisti eilinę dozę "raudonosios".

Ką čia ir kalbėti, supanikavau kaip reikalas. Žmogus labiausiai bijo nežinomybės. Ar tai normalu tik po trijų savaičių?? O tai kas bus toliau?? Ką ne taip darau, juk žiūriu maistą, mėsą valgau?? Kaip dabar elgtis, ar bijoti kiekvieno vėjelio ir niekur neiti iš namų?? Gerai, kad paklausiau protingų žmonių, ir paaiškėjo, kad ne pasaulio pabaiga, ne man vienai taip būna. Tiesiog toks organizmo atsakas, ir kaip viena moteris užsiminė - vadinasi, kad ir chemo poveikis stipresnis. Iškart pagijau nuo tos minties. Ok, aš galiu kas tris savaites leisti kraują skatinančius, tai kas kad biškelį kaulus palaužo ir tempa pakyla laikinai, jeigu taip labiau į kaulus gaus ir mano brudas! No problem.

Žinoma, ta proga kad sveikata ir nuotaika ne geriausios būklės, būtinai turėjo kreiptis visokie partneriai, svarbūs žmonės ir net žiniasklaida. Ir visiems turėjau pasakyti "ne". Kaip jaustis, kai daug metų sieki, ir kai jau pasieki, turi atsisakyti (ir negali pasakyti kodėl)?... Šūdinas jausmas. Net jei logiškai ir suprantu, kad viskas laikina ir prioritetai dabar kiti, baimės kelia galvą ir jauti kaip važiuoji, važiuoji žemyn.

Taigi, ką daryti "lietingą" dieną, kai nuotaika prasta? Kaip atsikelti nusivožus nuo kalno? 

Kaip sako knyga, kurią dabar skaitau - „atsikelti, pasitaisyti karūną ir toliau išdidžiai žygiuoti per gyvenimą“. Lietingą nuotaiką man išmuša keli labai paprasti žemiški dalykai.

Pirma, judėjimas. Jei gali eiti - eik lauk iš namų, nes užsisėdėjus ir lenda visos baimės iš kampų. Pirmadienis nuplaukė, nes po shotuko tupėjau po kaldra su pakilusia temperatūra ir kvailiojančiais sąnariais, pusę dienos browsinau internete natūralių plaukų perukus :) Bet antradienį buvo geras oras. Neutropenijos neutropenijom, o geras oras reiškia žygį. Taigi prasiėjom su vyru gerus 16,000 žingsnių - 12 km iki Antakalnio ir atgal. Aplankėm nuostabiai atnaujintą Sapiegų parką su jų bistro,  sutvarkiau visokių reikalų. Trečiadienio rytą tradiciškai sportas su Vaida Žūsinaite, atidirbau iš širdies.

Antra, skanėstai sukurti tam, kad gelbėti žmogų kai jam bloga. Savaitgalį gelbėjo "Vegafe" šokoladinė chalva (visiškai saugus pyragiukas su kakava ir riešutais). Vakar Antakalnyje užmačiau parduotuvėje "Du Medu" visiškai nerealų dalyką - pagal itališką receptūrą gaminamus "Baltų ledus". Aišku, man jų negalima pagal mano dietą :), tad pakuotės nepirkau, bet fantastiška pardavėja leido paragauti. OMG. Pistacijų, mangų ir gorgonzolos skonio ledai tokie dieviškai, sorry, velniškai skanūs!.. Na, o rytdienai marinuojam antytę su apelsinais.

Trečia (man taip buvo visada) - jei atrodau gerai, ir jaučiuos gerai. Todėl einu lauk kaip į šventę ir ryškaus lūpdažio nepamirštu. Vyras nesupranta, iš kur tiek dėmesio drabužiams, jei dabar lyg visai ne tas turėtų būti svarbu, maždaug - koks skirtumas kaip atrodai. Dar ir kaip svarbu! Gerai atrodai - vadinasi, esi sveikas, laimingas. Fake it till you make it, kaip sakoma. Pasižiūri į veidrodį ir nuotaika pasitaiso. 

Ketvirta, žemiau keletas filmų lietingai dienai. Tai kas kad matyti ne po vieną kartą, visus juos (ir daugiau) peržiūrėjau pastaruoju metu.

1. Love Actually / Tegyvuoja meilė. Geriausias ir šilčiausias filmas, kurį visada žiūriu per Kalėdas, apie visus geriausius dalykus - meilę, draugystę, šeimą, ir tą vieną, bet drąsų žingsnį, kurį reikia žengti iki laimės. Beje, neseniai išėjo trumpametražis Love Actually 2 - kas nutiko su pagrindiniais herojais po penkiolikos metų. Jį galima peržiūrėti čia.
2. The intouchables - Neliečiamieji. Filmas apie neįgalų milijonierių ir jo slaugytoją. Visiškai suparalyžiuotas žmogus gali rasti meilę, laimę, juoktis ir net rūkyti žolę, vietoje to kad gailėti savęs ir galvoti apie mirtį. Optimizmo bomba. Kažkada žiūrovų išrinktas geriausiu Kino pavasario filmu.
3. Breakfast at Tiffany's / Pusryčiai pas Tiffany. Du nelaimingi (bet labai stilingi) žmonės iš nieko sukuria laimę. Šitą filmą galiu žiūrėti tūkstantį kartų. Jis yra tobulas vaistas nuo visko, o Audrey Hepburn yra ne šio pasaulio būtybė.  
4. Shawshank redemption / Pabėgimas iš Šoušenko. Pasaulinėje imdb duomenų bazėje tai geriausiai įvertintas visų laikų filmas. Didžiulis įkvėpimo boostas jį pažiūrėjus. Gali būti, kad verksit.
5. Adam‘s Apples / Adomo obuoliai. Kaimo kunigas bando perauklėti šiuolaikinį nacį, kol Dievas visais būdais bando jo paties tikėjimą. Nerealus juodas humoras, o dar mano meilė Mads Mikkelsen. 
6. Slumdog Millionaire / Lūšnynų milijonierius. Bičas išlindęs iš šūdų duobės (tiesiogine prasme) pasiekia svajonę, įkvėpusią milijonus. Pabaigoje juokingai šoka. Spalvos, pozityvas, empatija. 
7. Eternal sunshine of the spotless mind / Erm, nežinau koks lietuviškas vertimas :) Labai keistas, bet labai geras filmas apie meilę su Jimu Carrey ir Kate Winslet. Kas būtų, jei galėtumėt ištrinti skaudžius atsiminimus ir vėl sutiktumėt tą patį žmogų? Filmas atsiskleidžia ne iš karto, kantrybės.
8. Amelie. Komentarų nereikia.  
9. Dead poets society / Mirusių poetų draugija. Senas geras. Jaunystė, idealai. 
10. Good Will Hunting / Gerasis Vilas Huntingas. Kartais žmogus turi tiek talento, bet pats savimi netiki. Svarbu jam apie tai pasakyti. Kokią didžiulę įtaką turi laiku sutikti mokytojai ir kaip save ištraukti iš nepalankių alinkybių, net jei gimei ne tam socialiniam sluoksnyje.
11. Frida. Filmas apie neįtikėtinai stiprią moterį su neįtikėtinu talentu ir neįtikėtinai sunkiu likimu. Stiprios moterys mano meilė ir įkvėpimas. Tik jau gyvenime taip yra, kad charakterį grūdina sunkumai, randi stiprią moterį - ieškok jos gyvenime tragedijos.
12. Cast away / Prarastasis. Žmogus po lėktuvo katastrofos keturis metus išgyvena negyvenamoje saloje, kol pavyksta išsigelbėti. "Reikia kvėpuoti. Nes niekada nežinai, ką banga atneš rytoj".
13. Gravity / Gravitacija. Žmonės kosmose nepražūsta, kuo mes blogesnės?
14. The pursuit of happiness / Laimės paieškos. Paremta tikra istorija. Kaip tikėti ir atsikelti praradus viską.
15. Under the Tuscan sun / Po Toskanos saule. Visiškai lengvas filmas, pilnas klišių, apie moterį, kuri nusprendžia pakeisti savo gyvenimą ir spontaniškai nusiperka vilą Italijoje. Ech, aš daug metų svajojau suderinti karjerą ir gyvenimą pietuose. Manau, tikrai taip ir padarysiu. O kol kas man patinka žiūrėti filmus, kaip tai daro kiti :)
16. Chef / Šefas. Dar vienas lengvas apie svajonę. Kadangi mano fetišas yra maistas, o šiame filme daug ir taaaip skaniai gamina.
17. Lipstick / Kodėl į savo mastektomiją ėjau pasidažiusi. Ką čia bepridursi. Nei aš pirma, nei paskutinė susirgusi jauna karjeristė. Ir man taip pat viskas bus gerai. Būtent šiam filmui esu dėkinga už savo blogo pavadinimą.
18. Girfriends' Guide to Divorce / Draugės gidas skyryboms. Gyvenimas kartais (gerai, dažnai) pavaro tokių paradoksų... Moteriškė išgarsėja knygomis kaip tobulą šeimą, vaikus ir pan., ir čia - bac, skyrybos. Vienu metu praranda darbą (savo prekės ženklą) ir šeimą. Kas pirks patarimus apie santykius šeimoje iš išsiskyrusios konsultantės :) Belieka rašyti apie skyrybas:) NEREALUS serialas apie keturias 40-metes drauges ir jų atitinkamai supainiotus gyvenimus. Labai laukiu penkto sezono.  Lūžimas iš juoko garantuotas, nors situacijos visai nėra juokingas. Bet kaip sako Erika Umbrasaitė -

Į nieką gyvenime nežiūrėkite rimtai – jūs galite ištverti ir meilę, ir mirtį, ir nulūžusią pakulnę.

Gyventi ir gerti gyvenimą dideliais gurkšniais, viską, ką jis tau siūlo – ir liūdesį, ir džiaugsmą, ir susitikimus, ir praradimus. Suvokti, kad gyvenimo prasmės išvis nėra, yra tik labai trapūs gyvenimo karoliai, susidedantys iš trumpų laimių, ir, deja, ilgesnių arba tiesiog ilgiau įsimenančių nelaimių karoliukų. Gyventi – tai ir yra prasmė. Kitas klausimas – kaip? Bet čia jau – menas gyventi, kurio mes kiekvienas mokomės.