Pusmetis po gydymo: šalutiniai poveikiai ir kaip rūpintis savimi

Šiandien yra praėję septyni mėnesiai po chemoterapijos, šeši po operacijos, penki kaip pabaigiau reabilitaciją ir prasidėjo ilgalaikis stebėjimas, ir lygiai metai nuo pirmo šio tinklaraščio įrašo. Na, ir du mėnesiai nuo to kai paskutinį kartą čia rašiau. O nerašiau dėl paprastos priežasties - kovo mėnesį grįžau į darbą, tegu ir pusei dienos, bet noro grįžus dar sėdėti prie kompiuterio tiesiog neliko, nes visą laisvą laiką norisi skirti poilsiui.

Kad jau susikaupė, tai atsiprašau už ilgą įrašą.

KAIP TYRIAUSI IR KĄ RADO

Baigus reabilitaciją, pradėjau išsamiausią savo gyvenime sveikatos patikrą - per sausį-kovą tiesiog iš eilės ėjau per visus gydytojus ir skanavau visas organizmo sistemas. Iki ligos sveikatos nebuvau tikrinusi.. niekada, nes neturėjau tam laiko. Taigi, ėjau pas tradicinius ir netradicinius gydytojus, ir nemokamoms, ir mokamoms paslaugoms. Pasimečiau skaičiuose, bet iš viso turėtų būti virš 40 skirtingų vizitų, o kraują iš venos ėmė minimum 20 kartų per du mėnesius (kol gavosi venos uždegimas, ir dabar turiu iššokusią veną). 

Trumpai apie tradicinius gydytojus, kiek atsimenu:

• Ginekologo išsami patikra, įskaitant PAP testą cito ir kiaušidžių vėžio žymenį CA125: viskas gerai, tik nustatyta antrinė amenorėja (mėnesinių nebuvimas, nes tuo metu jos buvo pusmečiui dingę dėl chemoterapijos užslopintų kiaušidžių).
• Išsamūs mokami kraujo tyrimai: radau geležies ir vario trūkumą ir cinko perviršį, neutrofilų trūkumą, bei pasirodo netoleruoju grūdų, glitimo ir kiaušinių. Apie tai rašiau čia.
• Hematologo konsultacija (Andrius Degulys, Santara) dėl neatsistatančio kraujo: rašiau irgi čia.
• Echoskopija pilvo ir dubens organų, poliklinikoje: viskas gerai.
• Echoskopija NVI (gyd. Šemetova-Pocė, geriausia echoskopuotoja Visatoje): rado vandens nuosėdas abejose plaučių pleurose ir "margą" skydliaukę, įtaria tiroiditą. Beje, pamačiau akivaizdų skirtumą kaip tiria specialistas, ir kaip tiria poliklinikoje žmogus, kuriam yra iš esmės dzin - todėl labai rekomenduoju pagrindinius tyrimus (echo, MRT) daryti tik pas patikimus specus iš onkologinės įstaigos.
• Hormonų tyrimai LT4 ir TSH/TTH: visi normos ribose.
• Dėl tiroidito ėjau mokamai konsultacijai pas Agnę Abraitienę į Kardiolitą. Gal ir gera specialistė, bet neturi savo echoskopo - nieko negalėjo pakomentuoti. Įtarė lėtinį autoimuninį tiroiditą, išrašė ištirti ATPO ir kalcitoniną, pasidariau - abu normos ribose, taip ir liko neaišku, kodėl skydliaukė streikuoja, jei visi rezultatai geri.
• Inkstų funkcijos ir kepenų fermentų tyrimai, inkstų ir antinksčių ultragarsinis tyrimas: viskas gerai.
• Dubens ir pilvo MRT (NVI) sausio gale-vasario pradžioje: rezultatai visi geri, jokių piktybinių pakitimų nematyti. 
• Dermatologo apžiūra ir viso kūno apgamų patikrinimas aparatu dėl melanomos rizikos, poliklinikoje: viskas gerai.
• Gerklės ir ausų patikra ir tepinėlis dėl bakterijų poliklinikoje (man dažnai stringa ryjant, užsikemša balsas): nustatė, kad gerklėje yra daug kažkokių gleivių, bet nenustatė kas tai. Planavau eiti papildomai tirtis į privačią laboratoriją http://www.mikrobas.lt/ mikrobiologiniam tyrimui, taip ir nenuėjau.
• Traumatologė poliklinikoje dėl didžiulių sąnarių skausmų, tyrė su aparatu ar ne reumatas: nustatyta stipri sąnarių atralgija.
• Neurologė poliklinikoje, pas kurią buvau dėl kelių simptomų, nustatė kelias diagnozes, nepamenu tikslių pavadinimų, bet esmė: nemiga, stiprus nuovargis, rankų ir kojų pirštų polineuropatija, lengva migrena (čia pasirodo kai skauda galvą tik du kartus per mėnesį po kelias dienas skaitosi lengva forma), sutrikusi atmintis ir dėmesio koncentracija.
• Slapto kraujavimo žarnyne tyrimas: nieko nerado.
• Kolonoskopija NVI kovo gale: viskas gerai.
• Pirmuonių ir kirmėlių ar jų kiaušinėlių tyrimas: nieko nerado.
• Krūtinės MRT NVI kovo gale: įvarė man didžiausią stresą parašę, kad "periferijoje darinys 8mm, daugiau duomenų už limfmazgį", ir taip pat matė vandens nuosėdas plaučių pleurose ir širdyje, kas reiškia, kad su širdimi gali būti ne viskas tvarkoje. Vyras ir mama (kol aš sėdėjau darbe) ėjo pas kelis gydytojus ir, sulyginus senesnes ir dabartines nuotraukas, visi vienu balsu užtikrino, kad ten tik limfmazgis ir viskas yra gerai. Gerai tai gerai, bet wtf tokiu atveju rašyti "darinys"???? nebent norisi, kad pacientas gautų infarktą iš nervų.
• Širdies kardiograma: viskas gerai. Vis planuoju nueiti pas kokį geresnį specialistą dėl tų vandens nuosėdų, bet neprisiruošiu.
• Vėžio markeriai/žymenys, kuriuos pasidariau visus kuriuos tik sugalvojau, nes jie pasirodo man yra MOKAMI, nes ligonių kasos nekompensuoja :) Tai pasidariau: 

1. CEA - bendras vėžio markeris - 4.310 (norma iki 4.7, rūkantiems iki 6.5). 
2. CA15-3 - krūties vėžio markeris - 14.41 (norma iki 26.4), šiek tiek nukritęs lyginant su gydymo pradžia, nors ir tada jis man rodė normą.
3. CA19-9 - žarnyno ir kasos vėžio markeris - 0.
4. Metastazes kauluose galintis rodyti kaulų formavimosi žymuo P1NP - 98.92 (kai norma yra16-74 menopauzės atveju, o pagal kitas skales ir dar aukščiau). Po mėnesio pakartojau, ir dar buvo padidėjęs. Taigi, prisityriau. Panikavau visaip, ieškojau kaulų daktaro kuris paaiškintų ką tas markeris išvis rodo, neradau. Galiausiai nurašiau šalutiniams poveikiams po gydymo, nes kiek išskaičiau internete tai n dalykų šis markeris gali rodyti - ir osteoporozę, ir menopauzę, hormonų sutrikimus, ir kt., nes jis matuoja pokyčius kauluose, kurie gali vykti dėl įvairių priežasčių. Pradėjus dirbti nebeturėjau laiko toliau gilintis, taip ir liko. 

• Viso kūno MRT NVI balandžio gale: procedūra truko apie valandą (dar apie valandą tradiciškai pralaukiau prie durų): rezultatų iki šiol nėra. Tris savaites jau laukiu rezultatų, bet net nustojau pergyventi. Viso kūno MRT man daromas siekiant patikrinti galvą ir kaulus, pagal Li Fraumeni sindromo protokolą, kaip jau rašiau čia. 

Tada dar vasarį buvau pas netradicinius gydytojus:

• Endobiogenikė Jurgita Šukevičienė, turi kabinetą Pelesos 7 virš vaistinės "Širdažolė". Apie endobiogeniką pasiskaityti galima čia, esmė kad šis būdas susieja visus organizmo rodiklius tarpusavyje, o ne žiūri į kiekvieną atskirai kaip yra pas tradicinius gydytojus. Aš ėjau, nes tikėjausi gairių kaip man valyti organizmą, ir galbūt nestandartinio paaiškinimo dėl hormonų ir skydliaukės, nes ši gydytoja specializuojasi endokrininės sistemos tyrimuose. Reikėjo Anatakalnyje Medicina Practica priduoti kraują tyrimams (apie 60 eur) ir pati konsultacija kainavo dar 70 eur (o vaistažolių tinktūros kurias po to reikėjo pirkti - dar 50 eur). Taigi, kraują ištyrė aparatu pagal specialią programą, kuri rodė šimtą visokių rodiklių, o konsultacija truko mažiausiai dvi valandas, tame tarpe reikėjo nusirengti, dar braižė ant lapo hormonų sąsajų schemą. Jos rezultatai parodė, kad: a) labai padidintas alfa simpatinis įtampos nervų sistemos tonusas - išderinta nervų sistema, b) per aktyvi skydliaukė - dar ant hormonų rodiklių nesimato, bet ilgainiui poveikis atsiras,  c) susilpnėjusi anktinksčių veikla, galbūt dėl anksčiau patirto streso - nuolat išskiriant kortizolį gali antinksčiai "nuprotėti", d) estrogenai neaktyvūs dėl užslopintų kiaušidžių, bet labai daug estrogenų receptorių - matosi, kad iki gydymo buvo per daug estrogenų (reikia mažinti jų aktyvumą), e) padidejęs augimo hormonas, būtina mažinti, f) labai apkrautos kepenys, padidėję organizmo uždegiminis fonas, daug oksidacinio streso, daug žalingų laisvųjų radikalų. Todel reikia mažinti alfa simpatini tonusa, slopinti skydliaukę ir aktyvuoti antinksčius. Tam buvo pasiūlytos žolių tinktūras, kurias pagamino "Širdažolėje" ir reikėjo gerti rytais ir vakarais prieš valgį. Tiesa, mėnesį pagėriau ir užmečiau (nes ir taip daug visko geriu), reikia vėl pradėti. Po trijų mėnesių vėl reikėtų eiti pas ją pasitikrinti. Taip pat pakonsultavo dėl mitybos, papildų ir gyvenimo būdo, patikrino kad ir taip aš viską teisingai darau. Suabejojau tik kai pasiūlė man valytis kavos klizmomis ir įrodinėjo, kad tai yra mokslu pagrįstas būdas (iš tiesų tai yra atvirkščiai, mokslas įrodė, kad jos neveikia, prašau pasiskaityti čia). Na, bet visumoje konsultacija likau patenkinta, gaila, kad kitais tyrimais patikrinti negaliu, ar išvados buvo teisingos :)
• Artūras Dabkevičius iš http://www.biolaukas.lt. Čia buvo pats linksmiausias tyrimas, nes tyrė biolauką ir visus organus su specialia programa, kuri matuoja organizmo virpesius. Mokėjau 60 eur, jei gerai atsimenu. Rezultatai paveikslėliuose žemiau. Taigi, nustatė, kad mano čakros labai tolygiai išsidėstę ir tai turbūt reiškia, kad su mano energetika ir psichika kaip ir viskas gerai (iškart paklausė, ar nemedituoju). Tačiau pats biolaukas buvo visiškai nusilpęs - maždaug iki trečdalio energijos, reikalingos sveikam žmogui. Kurgi nebus po tiek chemoterapijos. Aš, tiesa, jam nieko nesakiau apie savo ligas. Organų skanavimas parodė, kad su visais organais nei šis, nei tas - vieni per aktyvūs (oranžine spalva pažymėti žemiau), kiti neaktyvūs (mėlyna spalva pažymėti). Ir dar rodė parazitus, visokias kirmėles. Siūlė gydytis perkant kažkokį aparatą už kelis šimtus eur (nepirkau) ir apsilankyti pas bioenergetiką, kad atstatytų energiją (buvau, bet sunku pasakyti ar buvo iš to naudos - net nerašysiu pas ką buvau, kad nedaryti reklamos). Įspūdžiai liko dviprasmiški - taip ir neaišku, kiek tais rezultatais pasitikėti. 

 Šis paveikslėlis rodo, kad čakros išsidėstę tolygiai (patenka į žalią zoną). Taip pat jis rodo, kurios čakros išsivystę labiau, yra stipresnės. Pas mane šiai dienai labiausiai išvystyta gerklės (išraiškos, sprendimų realizavimo, komunikacijos ir kūrybingumo) - mėlynoji čakra. Silpniausia geltonoji (gyvybinės energijos) čakra - nieko nuostabaus, įvertinus ką teko iškęsti, ir kokios būklės buvau kai tyriausi vasario mėnesį. Bet tikiu, kad viskas atsistatys ir visi energetiniai centrai  jau dabar yra sustiprėję :) Apie čakras daugiau galima paskaityti čia.

Šis paveikslėlis rodo biolauko stiprumą. Kur yra jo įtrūkimai - ten neužtenka energijos, nusilpę organai jos per mažai išspinduliuoja. Pagal Artūrą Dabkevičių, čia yra maždaug trečdalis sveiko žmogaus energijos. Kita vertus, energijos "nuotrauką" gali veikti net prastas išmiegojimas (man tuo metu buvo nemiga), ir per dieną lauko būklė gali stipriai keistis į vieną ar kitą pusę.  

Šis paveikslėlis rodo vidaus organų būklę - mėlyni nusilpę, oranžiniai - hiperaktyvūs. Normalios būklės organų nerasta :) Čia lyg ir rodo gerklės, tonzilių, žarnų ir sąnarių uždegimą. Sąnarius tikrai labai skaudėjo, tačiau traumatologė su specialiu tam pritaikytu aparatu uždegimo nerado.

 Apibendrinant, perėjau krūvą gydytojų, išleidau nemažai pinigų ir prisirankiojau visokių bėdų :) Jei rimtai, tyrimai parodė, kad atkreipti dėmesį reikia į: širdį, kaulus, sąnarius, skydliaukę, nervų sistemą ir galbūt išsivalyti parazitus. Nors poliklinikoje jokių kirmėlių man nerado, nusprendžiau profilaktiškai pasigydyti zaperiu iš Sugiharos (apie tai rašiau čia, žr. prie Organizmo valymo). Tačiau ką daryti su kaulais, sąnariais ir skydliauke - aiškiau nepasidarė. Todėl susitvarkiau darbingumo lygio nustatymo dokumentus (žr. žemiau), o į visa kita nusispjoviau ir nuo kovo pabaigos mečiau vaikščioti pas gydytojus (išskyrus tik MRT). Kuo labiau domėjausi, tuo daugiau pasiūlymų atsirasdavo pas ką dar nueiti išsitirti (žinoma, ne už dyka). Nekalbant jau apie finansinę pusę (išleidau tyrimams vienų atostogų biudžetą), tiesiog nuo viso to pavargau, ir užkniso koncentruotis į ligas. Nusprendžiau padaryti poros mėnesių pertrauką ir verčiau koncentruotis į gerą savijautą. Dėl biolauko nusilpimo nusprendžiau per daug neimti į plaučius, o rūpintis savimi ir daugiau ilsėtis. Ir dar - susikūriau "palaikymo sistemą" (apie tai žemiau).

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS

Darbingumo lygio nustatymo seka tokia:

Pirmas dalykas, ką padariau sausio gale, tai pakeičiau savo šeimos gydytoją. Pagal rekomendacijas radau puikią gydytoją Centro poliklinikoje, kuri man skyrė dėmesio ir kokybiškai sutvarkė dokumentus. 

Antra, jai nunešiau visus tyrimų rezultatus (kalbu žinoma apie tradicinius gydytojus), išsamiai papasakojau visus savo nusiskundimus. Geriau, kad tų dokumentų būtų daugiau. Ji užpildė dokumentus ir pateikė Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybai su visais ligų kodais. 

Tuomet reikėjo nuvykti į NDNT ir pateikti prašymą bei nuotrauką (visi reikalavimai yra jų puslapyje). Jokios eilės nebuvo. Iš karto nuėjau prie reikiamo kabineto ir užpildžiau klausimyną. Tiksliau, moteris pildė, o aš atsakinėjau į klausimus, kokios man reikia pagalbos, ar galiu savimi pasirūpinti, nusiprausti, ir pan. Dėmesio - pagal kitų moterų patarimus, ėjau nepasidažiusi ir nepasipuošusi. Nežinau, ar tai turi įtakos, bet vis tik. 

Nedarbingumo lygis apskaičiuojamas pagal formulę, kuri yra kažkur šiuose dokumentuose, dabar jau labai tingiu ieškoti: http://www.ndnt.lt/index.php?-1364737073.

Praėjus dviems (berods) savaitėms gavau pranešimą, kad man jau yra nustatytas darbingumo lygis. Reikėjo vėl nuvykti į tą patį kabinetą. Sužinojau, kad man skirtas 35 proc. darbingumo lygis dvejiems metams ir gavau darbingumo lygio nustatymo kortelę. Įdomiausia, kad niekas nesuteikė informacijos ką tai reiškia. Teko pačiai rankiotis iš įvairių šaltinių ir sužinojau tiek, kad:

• Skaičiuojamas didesnis NPD - turėtų būti šiek tiek didesnė alga į rankas, todėl reiktų pranešti darbdaviui.
• Per metus suteikiama penkiomis atostogų dienomis daugiau, t.y. 25 vietoje 20 pagal naują Darbo kodeksą.
• Mokama pašalpa - reikėjo pateikti prašymą Sodrai dėl jos apskaičiavimo. Pateikiau prašymą internetu per Sodros e-puslapį (per savo internetinės bankininkystės sistemą). Po dar poros savaičių (berods) gavau atsakymą, kad pašalpa jau paskaičiuota (jai irgi yra atskira formulė, priklausomai nuo darbo stažo ir kitų kriterijų). Mano darbo stažas yra 18 metų. Gausiu 408 eur. Juos mokės kiekvieno mėnesio viduryje. Vis šis tas, įvertinant, kokia prabangi liga, jos gydymas, tyrimai, papildai, reabilitacija ir taip toliau. Paskaičiavau, kad ši pašalpa toli gražu nepadengia visų mano kaštų, tačiau ir už ją esu labai dėkinga.
• Taip pat neįgaliesiems (taip, iš esmės tą ir reiškia darbingumo lygio procentas) galioja įvairios nuolaidos, pavyzdžiui, muziejuose, transportui, ir pan. Kol kas nesusidūriau. Tačiau reikėtų pasidomėti, ar nėra tarptautinio pažymėjimo - tai galėtų būti aktualu keliaujant.

KAIP DABAR JAUČIUOSI IR MANO "PALAIKYMO SISTEMA"

Taigi, kaip reikalai praėjus pusmečiui po gydymo? Pirma, savijauta tikrai GERĖJA. Dar sausį-vasarį kamavo liekamieji reiškiniai, pvz. sąnarių skausmas ir sustingimas, kai ryte atsikėlus iš lovos eidavau kaip buratinas, tik po kurio laiko prasimankštinus pagerėdavo, atsiklaupus vos galėjau atsikelti. Dėl menopauzės kamavo didžiausios karščio bangos ir nemiga, migdomuosius gėriau kasdien. Labai vargino neuropatija (viską persmelkiantis skausmas) pirštuose ir „cheminės smegenys“ – viską pamiršdavau, atrodė lyg pusės smegenų būčiau netekus. O dabar: sąnarius suskausta labai retai, pirštų neskauda beveik niekad, karščio bangos beveik baigėsi, o mėnesinės grįžo (labai nereguliarios, bet grįžo), „cheminės smegenys“ šiek tiek prasivalė. Kai grįžau į darbą prieš du su puse mėnesio, truputį grybavau, bet dabar jau jaučiuosi kaip pilnavertis žmogus. Išliko tik silpnumas, greitai pavargstu, ir visą laiką jaučiu, kad turiu širdį (ir "padegintas" kraujagysles).

Antra, psichologiškai labai padėjo grįžimas į normalų gyvenimo ritmą. Einu į darbą (puse etato), kai kuriomis dienomis padirbu iš namų, keliauju, susitinku su žmonėmis, einu į koncertus, žodžiu, džiaugiuosi gyvenimu. Per tris paskutinius mėnesius jau du kartus buvome užsienyje! Iš pradžių viskas šiek tiek gąsdina - pirmas skrydis lėktuvu su kompresine rankove, pirmas pasivaikščiojimas ant saulės, pirmas susitikimas su kolegomis ir – o siaube – klientais, bet paskui vėl įpranti ir svarbiausia – užsiimi reikalais ir nustoji nuolat galvoti apie TAI. Jaučiuosi kaip normalus žmogus normaliame gyvenime. Dažniausiai visai užsimirštu, kad aš čia kažkokią ligą turėjau. Tik primena periodinis patikrinimas (va dabar laukiu viso kūno MRT rezultatų jau trečią savaitę, o dar visi klausinėja – nu kaip, ar jau yra? Ar jau yra? 😊).

Tačiau – net jei jautiesi gerai, svarbu saugoti save ir rūpintis savimi, nes viskas yra labai trapu. Nors tik pusdienį dirbu, kartais taip pavargstu, kad grįžus jau nieko nebenoriu, negaliu prisiversti net kompo atsidaryti, blog‘o visai jau neturiu kada rašyti. Maža to, kai darbe užstresuoju, pradedu vakare emociškai valgyti, tada visa mityba eina velniop.. tai va, priaugau jau tris kilogramus 😊. Taip pat atsargiai su sportu – prieš mėnesį buvau sugalvojusi lankyti jogą, padariau tik vieną mankštą paruošiamojoje paskaitoje, ir visiškai „išėjo“ ranka – ištino, skaudėjo petį, vos galėjau pakelti, nors atrodo nieko ypatingo mes ten nedarėme. Todėl aktyviai sportuoti kol kas negaliu.

Man labai padeda mano „palaikymo sistema“, kurią apgalvojau ir susikūriau dar prieš grįždama į darbą:

1. Dzinbudizmas (žr. šio įrašo gale). Kai tik atsiranda noras „įsikinkyti“ į darbus ar pradedu dėl kažko labai pergyventi (kažkas kažką pasakė, kažkas ne taip vyksta kaip planavau), sau sakau – „STOP. Kokie mano prioritetai dabar? Gyventi be įtampos. Visa kita nesvarbu, svarbus yra tik pats gyvenimas.“ Ir važiuoju toliau. Stengiuosi nepergyventi išvis dėl nieko. Kai pajaučiu, kad galvoje pradeda vėl suktis mintys, naudoju mantrą, kurią išmokau meditacijos kursuose – tiesiog galvoje kartoju „nežinau“. Veikia 😊 iššluoja mintis kaip su šluota 😊
2. Dirbu keturias dienas per savaitę po 4-5 valandas, o penktadieniais visada išvažiuoju į gamtą. Tai vienas mano „dzinbudizmo“ tikslų, ir kol kas pavyko jo laikytis 70-80 proc laiko. Vieną savaitę dirbau kaip įprasta visas penkias dienas ir po daugiau valandų, ir siaubingai pavargau, todėl vėl grįžau prie šio ritmo.
3. Rytais VISADA darau mankštą, ir kasdien praeinu bent po 7000 žingsnių.
4. Kartą į savaitę lankausi pas kineziterapeutę Juditą „Stuburo studijoje“ (kartas – 30 eur). Čia yra pats geriausias dalykas, kurį tik išbandžiau. Kai pradėjau lankytis, eidavau du kartus per savaitę, dabar einu tik vieną. Studijoje dirba jaunos, bet patyrę kineziterapeutės. Kai blogiau jaučiuos, tai guliu ant kilimėlio ir man atmaigo pečiuose ir kitur susikaupusią įtampą, jei geriau - tai padarom pratimų giliesiems raumenims. Sąlygos paprastos, bet ir kaina palyginus nedidelė. Ši patirtis man davė labai daug. Net nežinojau, kaip greitai nuo įtampos man visi raumenys įsitempia (ypač pečiai, o kryžkaulis skauda nuo sėdėjimo). Pradėjau jausti savo kūną, jo duodamus ženklus. Mano raumenys net po metų relaksacijų, meditacijos ir šiaip sumažėjusio streso dar vis yra įsitempę. Man kineziterapeutė sako "jūs atsipalaiduokite" - aš nesuprantu ko ji nori. Pasirodo, mano pečiai nuo įtampos pakelti taip ir sustingę, nebemoka nusileisti. Galima įsivaizduoti, kaip jie jautėsi prieš metus, kai dar dirbau pilnu tempu. Pilnas kūnas įtampos taškų, bet palaipsniui gerėja. Be to, pradėjau geriau suprasti, iš kur atsiranda skausmai ir išmokau pati sau padėti.
5. Taip pat vaikštau pas osteopatą Nikolajų Lobanovą - pradėjau nuo karto per savaitę, dabar kartas per mėnesį. Jis turi savo metodiką, kažkas tarp osteopatijos, reiki ir  konsteliacijų (t.y. jis išmano ir energetiką, psichiką). Nežinau, ar kiekvienam jo gydymas, ir kiek girdėjau pagal pacientą jis pats parenka metodiką - pradeda nuo tradicinių, paskui pasiūlo daugiau įvairovės jeigu jo nuomone reikia. Man rekomendavo, aš pasitikiu, ar padeda - sunku pasakyti jis jaučia organizmo virpesius, tai labai subtilūs dalykai, ir tikėjimo čia reikia.
6. Kartą į savaitę einu į meditacijas, pvz. vasarį-kovą lankiau meditacijos grupę http://holi.lt/.

O dar manau, kad labai svarbu SVAJOTI ir turėti tikslų. Kai gydžiausi, svajojau kaip skinsiu ir valgysiu apelsinus nuo medžių Italijoje. Atrodė taip nerealu, o prieš mėnesį tai įvyko. Šiuo metu turime tikslą rudenį išeiti į Jokūbo kelią (Camino de Santjago) ir pradėjome treniruotis – eiti po 15 km žygius bent kartą į savaitę. Vaikštome po miškus, viskas kvepia, žydi. Gyvenimas gražus. Reikia tikėti juo, tikėti svajonėmis.