Diagnostikos metodai ir jonizuojanti radiacija

Baigus gydymą (ir jo metu) yra dvi grupės stebėjimo metodų: vėžio žymenys (markeriai) ir kontroliniai medicininės diagnostikos tyrimai. Apie markerius atskirai parašysiu - krūvą jų pasidariau ir dar dėl kai kurių aiškinuosi. O kalbant apie diagnostikos tyrimus, dėl tp53 mutacijos ir su ja susijusio Li Fraumeni sindromo man nerekomenduojami (tiesog negalimi) visi tyrimai, susiję su jonizuojančia spinduliuote. Jau gydymo metu stipriai apsišvitinau su kontroliniais tyrimais. Tai dabar tenka pasukti galvą, kaip gi stebėti organizmą, kad žala būtų kuo mažesnė.

Jonizuojanti spinduliuotė

Jonizuojančioji spinduliuotė – tai elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais, galinčiais sukelti jonizaciją gyvų organizmų audinių ląstelėse. Išskiriama alfa, beta, gama, rentgeno spinduliuotė ir kosmoso radiacija. Esant tai pačiai sugertajai dozei, alfa dalelės yra daug pavojingesnės už beta, o šios – už gama spindulius. Todėl įvedami svoriniai jonizuojančios spinduliuotės daugikliai.

Organizmą apšvitinus, audiniuose prasideda cheminiai procesai, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Kai jų organizme susidaro daug, organizmo apsauginė sistema nepajėgia jų neutralizuoti, prasideda ląstelių destrukcija ir imuninė sistema neapsaugo organizmo nuo infekcijos, patologinių ląstelių, genetinių pakitimų. Chromosomų pakitimai gali lemti paveldimas ligas, įgimtas anomalijas ir piktybinius navikus.

Vienetinės spinduliavimo dozės apšvitos sukeliami efektai:

Matavimo vienetas – sivertas (Sv). 1 Sv = 1000 milisivertų (mSv)
0–0,25 Sv: nėra pastebimų efektų
0,25–0,50 Sv: baltųjų kraujo kūnelių nežymus mažėjimas
0,50–l Sv: žaizdos, žymus baltųjų kraujo kūnelių mažėjimas
1–2 Sv: šleikštulys, vėmimas, plaukų iškritimas
2–5 Sv: kraujoplūdis, opos, galima mirtis
5 Sv ir daugiau: mirtis

Jautriausios spinduliavimui yra jauniausios ląstelės. Raudonieji kaulų čiulpai bei kiti kraujodaros elementai nukenčia pirmiausiai, po to seka lytinių ląstelių, akių ragenos pakenkimai ir kitų audinių pakenkimai. Šaltinis: http://www.esmogas.lt/elktromagnetine-aplinka/jonizuojanti-radiacija

Kasmetinė apšvita, vidutiniškai tenkanti žmogui, siekia 2-3 milisivertus (mSv), skirtingose šalyse gali smarkiai skirtis. 80 proc. jos gaunama iš natūralių šaltinių – vandens, maisto, radionuklidų, esančių žemėje ir atmosferoje. Likę 20 proc. gaunami iš dirbtinių šaltinių – pramonės, branduolinio ginklo bandymų, medicinos ir pan. Iš jos 60 proc. tenka vienam šiuolaikiškiausių tyrimų – kompiuterinei tomografijai. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, kad net apie 25 proc. per gyvenimą gaunamos apšvitos net sąlyginai sveikam sudaro medicinos apšvita, kuri, lyginant su gamtine, didėja.

Diagnostikos metodai ir jų apšvita

Paskaičiuokime gi, kiek radiacijos gauna onkologiniai pacientai vien iš diagnostikos. Žemiau apytikslė įvairių diagnostikos metodų apšvita.

Procedūra	Efektyvi spinduliavimo dozė	Tai galima palyginti su natūraliu apšvitinimu, gautu per nurodytą laiko tarpą
Kaulų densitometrija (tankio nustatymas)	0,001 mSv	mažiau nei 1 diena
Pirštų ir sąnarių rentgenograma Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai Galvos rentgenograma Pilvo ir krūtininės stuburo dalies rentgenograma Dubens Stuburo, juosmens rentgenograma	0,01 mSv 0,02 mSv 0,07 mSv 0,7 mSv 1 mSv 1,3 mSv	1,5 dienos 3 dienos 11 dienų 4 mėnesiai 6 mėnesiai arba 50 krūtinės rentgenų 7 mėnesiai (arba 65 krūtinės rentgenų)
Krūtinės fluorografija	0,3 mSv	30 dienų
Pilvo ir dubens organų kompiuterinė tomografija	10 mSv	4,5 metai
Kompiuterinė tomografija - krūtinės ląstos organai	8 mSv	3,6 metai
Kompiuterinė tomografija – galva	2,3 mSv	1 metai
Viso kūno kompiuterinė tomografija	10 mSv	3 metai
Intraveninė pielografija	3 mSv	1 metai
Skrandžio ir plonosios žarnos radiografija	8 mSv	3 metai
Storosios žarnos radiografija	6 mSv	2 metai
Spindžio radiografija	1,5 mSv	6 mėnesiai
Rankų ar kojų kaulų radiografija	0,001 mSv	mažiau nei 1 diena
Kompiuterinė tomografija - stuburas	6 mSv	2 metai
Mielografija	4 mSv	16 mėnesių
Kaulų scintigrafija	6,3 mSv	3,15 metai
Pozitronų emisijos tomografija (PET)	12,4 mSv	6,2 metai (arba 600 krūtinės rentgenų)
Mikisoninė cystourethrography	5-10 metų: 1,6 mSv Krūtinė: 0,8 mSv	6 mėnesiai 3 mėnesiai
Galaktografija	0,7 mSv	3 mėnesiai
Histerosalpingografija	1 mSv	4 mėnesiai
Mamografija Magnetinis rezonansas / echoskopija	0,7 mSv 0 mSv (neradioktyvu)	3 mėnesiai

Naudoti šaltiniai:

https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/moderniu-tyrimu-metu-pacientas-gali-gauti-ir-5-metu-radiacijos-doze.d?id=59023979

https://lt.icyhotstunta.com/?p=115

https://en.wikipedia.org/wiki/Bone_scintigraphy

https://en.wikipedia.org/wiki/Positron_emission_tomography

Kai kurių terminų nesugebėjau išversti.

Skaičiuojam. Tarkime, aš per praėjusius metus gavau 1 plaučių rentgeną, 3 krūtų MRT, 1 dubens MRT, 1 pilvo MRT, 2 krūtinės, pilvo ir dubens tomografijas, 1 kaulų tankio tyrimas ir 1 PET. Viso: 48,421 mSv, arba toks kiekis, kokį normalus žmogus gauna per 21 gyvenimo metus! Ir tai atsižvelgiant, kad aš negavau spindulinės terapijos - "švitinimo", kurio radioaktyvumą net sunku apskaičiuoti. 

Kai kurie šaltiniai pateikia, kad radiacinės saugos įstatymo normos leidžia dozę, kurią asmuo gauna per 70 metų gyvenimą - iki 70 mSv. Kitaip tariant, dar metai tokiais pat diagnostikos tempais, ir peržengčiau viso gyvenimo radiacijos ribą. O kur dar Černobylis, išaugusi elektroninių prietaisų radiacija dėl pasikeitusių mūsų gyvenimo įpročių, ir t.t.

Toronto protokolas turintiems tp53 mutaciją

Įprastas stebėjimas baigusioms krūties vėžio gydymą, yra diagnostikos metodų derinys: echoskopija, mamograma, kompiuterinė tomografija, rentgenas ir pan., priklausomai nuo buvusio ligos išplitimo, stadijos, ir simptomų. Pirma tikrinama kas tris mėn., paskui kas pusmetį, paskui kasmet. Su pirma-antra stadija pagrindinis stebėjimo objektas yra krūtinės zona. 

Mano gi atveju yra šiek tiek kitaip. Kadangi tp53 mutacija susijusi su bendrai didesne vėžio rizika, stebėti reikia daugiau organų. Genetikas Janavičius (apie savo genetinius tyrimus rašiau čia) pateikė rekomendacijas, kurios iš esmės atitinka taip vadinamą Toronto protokolą. Toronto protokolas - Kanadoje išbandytas stebėjimo protokolas, kuris lemia žymiai aukštesnį išgyvenamumo procentą dėl anksčiau pastebimų pakitimų. Jo efektyvumas įrodytas lyginant dideles žmonių su šia mutacija grupes (vienos gavo protokolą, kitos ne). Stebėti reikia netgi jei nesergi jokia liga (bet žinai kad turi mutaciją), o jei jau sergi - juo labiau. Protokolas apima kelis stebėjimo metodus, jie surašyti žemiau. Tai ne tik krūtinės, pilvo, dubens, bet ir galvos, žarnyno, kraujo ir kt. periodinė patikra. Visa tai man periodiškai reikia praeiti, ir viskas turi būti be jonizuojančios spinduliuotės! 

(sorry kad angliškai, tingėjau versti. kita vertus, jei jūs ne "mutantas", tai jums mažai aktualu)

Šaltinis: https://www.livinglfs.org/screening-the-toronto-protocol/

Apibendrinimas - kokie mano ilgalaikio stebėjimo variantai?

Apibendrinus, mano stebėjimui lieka tik neradioaktyvūs variantai, tai:

• Echoskopija - pilvo, dubens, krūtinės ir kaklo, kas tris mėnesius. Dabar paskutinį kartą praėjau sausį. Pati geriausia echoskopuotoja mano žiniomis yra Jekaterina Šemetova Pocė (NVI). Ji man rado vandens nuosėdas plaučių abejose pleurose, užgimdinėje srityje, ir "margą skydliaukę" (galimai tiroiditą). Apie likusias šalutinių ligų paieškas kitame poste papasakosiu, nes dar nebaigiau.
• Krūtinės, dubens ir pilvo MRT (visi atskiri tyrimai su kontrastu). Dubens ir pilvo praėjau prieš mėnesį, visi atsakymai geri, pakitimų nerasta (VALIO!), o krūtinės MRT suplanuotas kovo 30 d. 
• Viso kūno MRT, kuris pasirodo irgi atliekamas NVI, galima pasiskaityti čia. Jis taikomas likusioms kūno dalims, kaulams ir galvai tikrinti. Suplanuotas balandžio gale. Gali būti, kad ateityje man pakeis visus kitus atskirus MRT. Nors atskirieji MRT yra tikslesni, tačiau vyksta diskusija dėl kontrasto - jis leidžiamas kiekvienam tyrimui atskirai ir tai nėra labai gerai tp53 "mutantams". Nors vis tik aiškių įrodymų dėl kontrasto žalos neradau. 
• Kolonoskopija su narkoze - pagal Toronto protokolą man privaloma kas du metus. Padariau pirmąkart gyvenime kovo pradžioje. Atsakymas - patologinių pakitimų nerasta (VALIO!!!). Pasirodė visai nebaisi ta kolonoskopija, lyginant su tuo kas jau praeita. 10 min pamiegi (su narkoze), atsikeli ir eini atsakymo sužinoti. Tik pasirengimas varginantis - tris dienas (geriau dar anksčiau) reikia pakeisti mitybą ir dieną prieš valyti žarnyną. Bet šiaip tai baika.
• Kraujo struktūros analizė mikroskopu ir vizitas pas hematologą kas tris mėn. (plius vėžio markeriai). Padaryta sausio mėn., apie tai rašiau čia.

Nei mamograma, nei rentgenas, nei juo labiau kompiuterinė tomografija man netinka. Ir visoms/visiems verta pasvarstyti diagnostikos metodų žalą ir naudą ir, pagal galimybes, rinktis mažiau žalingus metodus. Jūsų gydytojas turėtų atsakyti į klausimus apie konkrečių metodų tikslumą (kuo vienas geresnis už kitą) ir radioaktyvumą. 

Būkite sveikos/sveiki ir su švente!