Gydymosi laikotarpis kaip galimybė tobulėti

Šiandien galvojau, kaip čia yra, kad į darbą neinu, bet visiškai neturiu laisvo laiko. Visas sausis juodai užimtas, o ir vasaris žada būti panašus. Nuo kovo jau grįžtu į darbą.

Tai kur dingsta mano laikas? Pirma, pusę laiko vis dar užima sveikata. Baigiu daryti eilę tyrimų. Sveikatą sistemingai tyriau ... niekada. Dabar yra proga visas organizmo sistemas nuosekliai pasitikrinti, išsiaiškinti dėl likusių šalutinių poveikių (ką ten tiksliai man skauda) ir tuo pačiu susikurti gerų gydytojų tinklą ilgalaikiam stebėjimui. Bet apie tai kitą kartą. Kai pabaigsiu su tyrimais, prisiduosiu darbingumo nustatymo komisijai, kuriai reikia tų visų išrašų. Taip pat pradėjau lankytis pas osteopatą. Antra, formaliai dar ne darbe, bet darbiniai reikalai jau užima bent kelias dienas į mėnesį. Trečia, visą laiką nuo vasaros iki dabar nuolat šį bei tą mokiausi ir tobulėjau. Buvau įlindus į savo galvą. Apie tai ir parašysiu. Nes šiuo metu jaučiuosi "pakabinta" - vienas etapas baigėsi, bet kitas dar neprasidėjo. Artėja grįžimas į darbą ir visuomenę, ir norisi pareflektuoti kas su manimi įvyko per paskutinius dešimt mėnesių: Kaip aš pasikeičiau? Ko noriu iš savo gyvenimo toliau?

MOTYVACIJA TOBULĖTI

Barretto vertybių ir asmeninio sąmoningumo skalė nurodo, kad žmogaus tikslai ir interesai priklauso nuo sąmoningumo etapo, kuriame jis yra. Dideli sukrėtimai žmogų dažnai nubloškia arba žemyn (pvz. į išgyvenimo etapą, jei gyvenimui gresia pavojus), arba aukštyn (žmogus supranta, kad ligšiolinė jo vertybių ar suvokimo skalė netinka, ir ieško atsakymų - vyksta daug mokymosi, kol įvyksta asmenybės transformacija).

Jei sakyčiau, kad kartu su liga mano gyvenime neįvyko jokia transformacija - meluočiau. Dvasingumui ir asmeniniam tobulėjimui anksčiau neskyriau dėmesio, o dabar viskas apsivertė. Atsirado didelis vidinis poreikis užpildyti spragas, rasti atsakymus ir skirti dėmesio toms sritims, kurios anksčiau buvo apleistos.  Galima jas pavadinti kertiniais akmenimis:

1. Mityba
2. Fizinis aktyvumas
3. Santykiai, dėkingumas ir pozityvus bendravimas
4. Sąmoningumas: savęs (kūno, emocijų, vertybių ir kt.) suvokimas, ką ir kodėl darau
5. Poilsis, miegas
6. Meditacija, kvėpavimas
7. Dvasingumas, malda

Visai kaip Maslow piramidėje - pradėjau nuo bazinių dalykų (mityba, mankšta, miegas), bet kuo toliau, tuo labiau domino gilesni klausimai. Žemiau keli šaltiniai, kur aš sėmiausi įkvėpimo. 

MANO MOKYTOJAI

Aš mokausi iš visų ką sutinku, ir visko kas įvyksta. Bet čia ne apie tai. Pasidalinsiu neformalaus ugdymo arba dvasingumo programomis, kurias pati baigiau arba tebelankau. Taip pat mokytojais ar bendruomenėmis, kurie man padeda. Naršytų puslapių ir perskaitytų knygų čia nekelsiu (kitam kartui). Svarbu: dauguma šių programų tinka net jei kompleksuoji kad neturi plaukų ir antakių. Juokas juokais, bet aš kompleksavau ir dėl to nelankiau kitų aktyvesnių kursų ar programų (pavyzdžiui, jogos). Taigi, pritaikyta ligoniams. Bet tinka ir sveikiems ;)

1. Linos Šopienės sąmoningumo grupė "Galimybė rinktis" asociacijos "Kraujas" patalpose. Nemokama, skirta tik onko ligoniams ar jų artmiesiems. Viso 8 užsiėmimai kartą per savaitę. Lankėme pirmus mėnesius po diagnozės kartu su vyru. Mums tempas buvo šiek tiek per lėtas, ir dauguma idėjų bei metodikų jau buvo man žinomos, bet susitikimai leido pabendrauti su kitais žmonėmis panašioje situacijoje, išsikalbėti. Bet jei man būtų tikrai labai blogai, ši grupė nepadėtų - tokiu atveju geriau kreiptis tiesiai į psichologę, kaip rašiau čia.

Rezultatas: Dar gilesnis įsisąmoninimas (kuris ir taip atėjo intuityviai), kaip svarbu koncentruotis į čia ir dabar, stengtis kuo daugiau būti šiame momente, džiaugtis savo gyvenimu ne "kai pasveiksi", o DABAR. Vienas iš rezultatų - apibendrinimas, už ką galiu padėkoti net ligai. Buvo galimybė išgirsti savo vyrą, kaip jis jaučiasi šioje situacijoje. Tai padėjo mums suartėti dar labiau. Buvo aktualu išgirsti ligonių artimųjų patirtis - tai padėjo geriau suprasti savo mamą, kurios pergyvenimai iki tol man atrodė kiek egoistiški ("už ką MAN tai", "kaip AŠ blogai jaučiuosi").

2. Teta gydymo baziniai kursai. Mokėjau 275 eur. Teta gydymas yra iš esmės meditacija su maldos elementais, kurios metu kreipiamasi į Kūrėją prašant išgijimo arba kitų dalykų, ir vizualizuojama norima situacija. Teigiama, kad jos metu aktyvuojamos teta bangos - labai gili meditacinė būsena, ir galima įvykdyti pokyčius smegenyse, ir net genetikoje. Užsikabinau ieškodama būdo, kuris padėtų užprogramuoti mano ląsteles sveikti, nes tuo metu labai daug skaičiau apie minčių poveikį ir domėjausi savigyda. Pirmiausia nuėjau į atvirą meditacijų vakarą pas Ingą Heron. Klausydama teorinės medžiagos buvau itin skeptiškai nusiteikusi (kai paskaitau, vis dar išlieku skeptiška dėl "mokslinio" šios meditacijos paaiškinimo ir kitų teorijų - turiu knygą, bet jos nebaigiau skaityti). Tačiau praktinė meditacijos sesija mane sukrėtė. Labai giliai atsipalaidavau, mačiau save vaiką, meditacijos metu apsiverkiau, o išėjau su giliu ramybės pojūčiu - kaip tik prieš sunkų gydymosi etapą, ir man tai labai tuo metu padėjo. Nusprendžiau, kad nesvarbu -logiška ar ne, bet man tai padeda, todėl noriu pasigilinti daugiau. Baigiau bazinius kursus ne pas Heron, nes tuo metu nebuvo, o pas Jolantą Urbaitienę. Apibendrinant:

• Nežinau kaip dėl gydymo, bet meditacijos labai padeda nusiraminti. Po mokymų kurį laiką taikydavau beveik kasdien. Ypač padėdavo prieš sunkias dienas (tarkime, važiuojant lašintis chemijos, arba prieš sužinant tyrimų atsakymus, kurių kiekvieną kartą siaubingai bijai). Klausydavausi internete Jolantos įrašyto meditacijos įrašo ir prašydavau Kūrėjo, kad viskas susiklostytų man geriausiu ir aukščiausiu būdu. 
• Savo akimis mačiau kaip sesijos su patyrusia mokytoja tiesiog prie mano akių stipriai paveikė kitus žmones, jų psichologinę būklę, gydė dvasią. Čia labai daug psichologijos, todėl geriau rinktis ilgus metus praktikuojančią mokytoją, kuri praėjusi daug "kasinėjimų" lygių, o ne tik bazinius kursus.
• Kaina man vis tik atrodo per didelė, jei neplanuoji pats užsiimti kitų žmonių gydymu. Galbūt pakaktų vienos-kitos asmeninės sesijos (vienos kaina 35 eur) ir nuolatinio meditavimo klausant įrašo.

Rezultatas: Susidomėjau dvasiniu tobulėjimu (apie tai jau rašiau čia) ir pradėjau aktyviai medituoti. Supratau, kaip svarbu nusiteikimas (ir medis gali gydyti, jei tuo tiki). Supratau, kad visi mano proto konceptai tik riboja mano galimybes, todėl praplėčiau akiratį ir tapau daug atviresnė įvairioms idėjoms, dėl kurių anksčiau tik vartydavau akis. 

3. Ilzės Butkutės EŽD eksperimentas. Mokėjau 85 eur. EŽD - tai Efektyvių žinučių dirbtuvės. Labai apibendrinus, jose mokiausi išvalyti savo erdvę nuo neigiamos informacijos ir pasiųsti į Visatą savo norus (teigiamas žinutes) bei bendrauti su artimaisiais. Nuotoliniai mokymai trunka devynias savaites, kas savaitę gauni užduotį ir visą savaitę ją vykdai. Labai geras atsiliepimas apie kursus, kuris iš esmės atitinka ir mano nuomonę, yra čia.

Rezultatas: nustojau skaityti žinias, klausyti paskalų ir kito negatyvo, labiau stebėti ir kontroliuoti ką pati kalbu. Pradėjau pozityviau vertinti save. Ten yra tokių užduočių kaip 100 mano geriausių savybių arba 100 mano norų, kurių rezultatus iki šiol naudoju. Geriau supratau, kaip mane mato kiti (nes pildyti padėjo vyras :)). Supratau, kad jei informacijoje yra 5 proc. negatyvo ir 95 proc pozityvo, mes dėmesį kreipiame būtent į tuos 5 proc. Išmokau dėmesį nukreipti į pozityvą, šilčiau bendrauti su artimaisiais, ir dar daugiau būti dabar ir čia.

4. Chris Wark. Square One - Healing Cancer Coaching program paskaitų ciklas. Chris Wark prieš dešimtmetį be chemoterapijos išsigydė III stadijos žarnyno vėžį. Jo programa apima dešimt jo įrašytų paskaitų apie: stresą, mitybą, papildus, detoksikaciją, fizinį aktyvumą, dvasingumą, tyrimus, kaip atsikratyti visokios chemijos kasdienybėje (kalbant apie buitinę chemiją, vandenį ir kt.) ir kitus dalykus, kurie svarbūs gydantis onkologinę ligą. Labai aiškiai, struktūruotai ir pozityviai pateikta informacija anglų kalba. Labai malonus ir aiškiia kalbantis, pozityvus dėstytojas. Taip pat įkvėpimui rodomi radikaliai pagijusių ar pakliuvusių į remisiją žmonių įrašai. Ne su viskuo sutikau (pvz. dėl chemoterapijos ir mėsos atsisakymo), bet buvo tikrai naudinga. Paskaitos buvo NEMOKAMOS (paleisdavo po vieną įrašą kas kelias dienas). Nemokamus modulius daro du kartus metuose, reikia sekti kada vėl prasidės kursas. Bet jei skubu - visą modulį galima pirkti internete.

Rezultatas: Sudarytas aktyvių priešvėžinių ir detoksikacijos papildų sąrašas (kadanors jį papostinsiu, vis rankos neprieina peržiūrėti). Atkreiptas dėmesys į stresą kaip ligos priežastį, ir kas sukelia stresą. Apie tai rašiau čia. Nuo tada įtampos mažinimas tapo mano vienu iš pagrindinių tikslų, nes esu labai linkusi įsitempti ir persitempti.

5. Pasitikinti savimi lūšis. Mokėjau 100 eur, bet kai kurie žmonės ir nieko nemoka, kiti moka daugiau. Pasiskaityti galima čia. Tai sužaidybinta nuotolinė (internetinė) pokyčių programa, kurios tikslas - įgyti naujus įpročius, įvykdyti norimą pokytį, sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jos esmė: išsikeli tam tikrą tikslą, kuriam įvykdyti reikia palaikymo ir naujų įpročių, ir kurio niekaip nesigebi pats įgyvendinti (numesti svorį, įkurti verslą, pakeisti darbą, labiau pamilti save, pakeisti mitybą, pradėti kitaip bendrauti su artimaisiais, ar bet koks kitas tikslas), ir bandai įdiegti su tuo susijusius įpročius. Kaip sako programos įkūrėja psichologė Rasa Venckutė, programa buvo sugalvota depresija sergantiems, bet išaugo į programą tinkančią visiems. Programoje dalyvauja keli šimtai žmonių (nuo mokinių iki 70+ m.), formatas - tarp forumo, mokymosi (su atsiskaitymais) ir žaidimo. LABAI INTENSYVI, nes užduotis  apie mėnesį laiko reikia daryti KASDIEN ir VIS NAUJAS. Būtent iš to intensyvumo atsiranda pokytis. Įrodyta, kad naujam įpročiui susiformuoti reikia jį kartoti bent 21 dieną. Užduotys yra kelių tipų:

• "Įprotinės" užduotys  (pvz aš rinkausi kasdien daryti mankštą, rašyti dėkingumo dienoraštį, medituoti, kartoti afirmacijas), už jas atsiskaityti irgi reikia kasdien.  
• Kasdien atsiunčiama nauja užduotis, kurią turi įvykdyti. Kiekvieną dieną ji kitokia, pvz. Gryninu vertybes, Atleidžiu, Gyvenu savo svajonių dieną, Planuoju, Įžeminu stiprybes, Švenčiu gyvenimą, Priimu sprendimus, Elgiuosi drąsiai ir pan. - nuo savianalizės iki būsimų pokyčių suplanavimo ir realių praktinių užduočių, kurias turi įgyvendinti ten kur esi (pvz. "pirkti ryžius banke" - drąsos išbandymas). Visos užduotys yra NEREALIOS. Jose tiek turinio! Gyvenime tiek į save nesigilinau. Tai tikra savęs suvokimo (savo silpnybių, stiprybių, drąsos ir baimių, vidinių sub-asmenybių ir tikrųjų norų) kelionė. Ir "ryžius banke pirkau" (reikėjo padaryti viešai kokią nors nesąmonę), ir gyvenau taip, lyg mane visą dieną suptų meilė, ir deginau savo baimes, ko tik nedariau. Buvo įdomu, smagu ir linksma. Ir visa tai aktyviai gydantis onkologinę ligą :)
• Papildomos užduotys - atsiverti kitiems žmonėms, atskleidžiant savo vidinius slėpinius (tai, ką esi užspaudęs viduje ir niekam nerodai, ko pats gėdijiesi ar bijai). Išlaisvinus slėpinius, apima didžiulis palengvėjimas. 
• Nepadarai užduočių tris dienas - viso gero programa, tave išmeta. Tai padeda nesimuliuoti.

Šią programą pradėjau prieš savo operaciją ir maniau kad nebaigsiu (nes per vidurį gulėjau ligoninėje su šūdinu internetu). O baigėsi tuo, kad programa iš dalies mane ir išgelbėjo. Kai sužinojau blogas naujienas apie genetinę mutaciją, kai operavausi ir po operacijos dvi dienas net pajudėti negalėjau, savo mintis sutelkiau į užduotis. Ligoninėje pratęsiau, pasivijau kitus (extra atvejais gali kelioms dienoms atidėti užduočių vykdymą),  ir pabaigiau programą jau išėjusi iš ligoninės.

Rezultatas. Galima sakyti, kad Lūšis grąžino mano pasitikėjimą savimi. Žinojau, kad aplinkybės gal ir pasikeitė, bet aš esu aš - koks bebūtų tikslas ir kokie bebūtų apribojimai, aš visada padarysiu viską ką galiu ir įgyvendinsiu rezultatą. Daug geriau pažinau save, susidėliojau tikslus artimiausiems trims mėnesiams (ir jau kelis jų įgyvendinau). Pasitikrinau save lygindama su kitais, vėl atradau save kaip mentorę, nes padėjau keliems žmonėms. Taip patiko, kad pratęsiau antrojoje Lūšyje, kur dalyvauju dabar -->

6. Stiprioji lūšis 2018. Stiprioji lūšis yra Pasitikinčios savimi lūšies tęsinys, skirtas tik ankstesnį etapą baigusiems. Čia siekiama ankstesniame etape užsibrėžtų tikslų. Kad siekti būtų lengviau, išsirenkami porininkai - žmonės siekiantys panašių tikslų, kurie palaiko, padeda, dalinasi idėjomis ir sprendimais.  Siekiamas tikslas apima maždaug pusantro mėnesio, todėl siekinys numatomas šiam laikotarpiui. Veiksmas vyks iki kovo pradžios, lygiai iki mano grįžimo į darbą, tad laikas yra tobulas. Mano tikslas - žemiau šiame straipsnyje. Šį kartą užduotys, padedančios siekti tikslo, gaunamos kartą į savaitę, blokais po kelias keturiose kryptyse: artumas su kitais, asmenybės stiprinimas, kasdienybės praturtinimas, rezultatyvumas-veiklos praturtinimas. Kaina - ta pati.

7. Šv. Ignoto bažnyčia/ bendruomenė ir kunigas Algirdas Toliatas. Iki ateidama į Šv Ignotą perėjau labai daug įvairių bažnyčių - nuo Katedros iki Šv Dvasios cerkvės. Visur kažką atradau, ir iki šiol man labai mielas stebuklingasis Šv Mergelės paveikslas Katedroje, kur periodiškai užeinu uždegti žvakelės. Bet tik atėjusi paklausyti Algirdo Toliato (o prieš tai aplankiusi jo ir bendrakeleivių fotografijų parodą) radau tai, kas man tikrai tinka. Jauna ir aktyvi bendruomenė, inteligentiški, gilūs, šilti ir nedogmatiški pamokslai, GYVAS tikėjimas. Nuo šiol sekmadieniais 12.00 mane galima rasti ten. Sutikau net keletą draugų ir pažįstamų. Už šį atradimą dėkoju Agnei B. Kad suprasti ko tikėtis - galima pasiklausti Naujametinio pamokslo čia.

Rezultatas: Didesnė ramybė ir pasitikėjimas Apvaizda (Dievu, Visata). Pastebėjau, kad dažniau mintyse meldžiuosi, kalbu su Dievu. Kai man sunku, įsivaizduoju, kad mane supa Dievo šviesa. Tai labai padeda viską paleisti, atiduoti į Dievo rankas. Sunku aptarti žodžiais, koks tai yra didelis palengvėjimas. Juk mūsų protas (mūsų Ego) visą laiką nerimauja, visą laiką ieško dėl ko pasijaudinti, pastresuoti, kas galėtų būti blogai dabar ar ateityje. Tikėjimas, malda ir "paleidimas" - dar vienas, jei nes svarbiausias, būdas nuraminti protą. To gebėjimo paleisti vis dar mokausi.

8. Holistinis centras: meditacijos, nerimo valdymas, joga. Atradau ieškodama jogos ar meditacijos centro arti namų, kurį galėčiau lankyti pastoviai. Taip pat norėjau, kad mokytojas būtų su bent 10-15 m patirtimi. Šeimos centras: Gintautas veda jogos mokymus nuo 1987 m., jo žmona yra diplomuota psichologė. Yra įvairios praktikų grupės (jogos, meditacijų, nerimo valdymo). Grupės lankymas kainuoja 75-85 eur, vienas kartas - 15 eur. Kol kas išbandžiau tik meditacijų grupę, pratęsiu su nerimo valdymu. Vienoje paskaitoje mokėmės dviejų tipų meditacijų (kiekvieną kartą medituojama skirtingai, po to pažengusieji lanko pastovias meditacijas)

Rezultatas: Dar anksti kalbėti. Aplinka patiko, demokratiška, jauki, pavyko įsijausti. Viena meditacija (susitikimas su savo Tikruoju Aš) sukrėtė iki ašarų.

9. EDX nuotolinio mokymo programos. EDX yra galimybė mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose neišeinant iš namų (nuotoliniu būdu). Jos yra nemokamos, bet jei nori sertifikuoto diplomo - kainuoja apie 100 EUR. Aš mokiausi nemokamai. Pradėjau, nes gydymosi pradžioje reikėjo kažkaip nukreipti dėmesį nuo ligos, ir pagalvojau "ot kai dirbau - niekada neturėjau tam laiko, tai dabar pasimokysiu". Baigiau dvi programas ir vieną pradėjau, bet nepabaigiau. Iš trijų programų tik viena susijusi su asmeniniu tobulėjimu -

• Becoming an effective leader (University of Queensland). Efektyvios lyderystės koncepcijos - kaip vystėsi lyderystės teorijos, emocinio ir socialinio intelekto pagrindai, apie lyderio tarnystę ir lyderystės tvarumą. Man patiko, daug visokių lyderystės testų, vadovų interviu, keli dėstytuvai, net pasiūlo filmų apie lyderystę. Supratau, kad jau esu pakankamai pažengusi ir daug ką žinau, bet man padėjo prisiminti įvairius konceptus ir principus, ir pamalonino mano savivertę, nes gerai pasirodydavau visuose testuose (ech, tas geros mokinės sindromas). 

Rezultatas:  Pabaigoje parengiamas asmeninis lyderystės planas - aš jį išnaudojau tam, kad įsivertinti, ko noriu iš darbinių santykių, iš savirealizacijos, ir kokia lyderė esu. Supratau, kad negaliu be komandos, be žmonių. Tai padėjo man apsispręsti grįžti į darbą. Kartu apgalvojau, kokios sąlygos man svarbios, ypač dabartiniame etape. Tai labai padėjo neseniai įvykusiuose pokalbiuose su kolegomis dėl mano grįžimo sąlygų.

10. Seminaras "Stresas ir psichosomatika", veda Vytautas ir Danguolė Krupovnickai. Kaina 130 eur. Trukmė pusantros dienos, apie 12 val. Vytautas vedė apie 2/3 mokymų, kalbėjo apie savo tikrojo AŠ suradimą, simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemą, raumenų "šarvus", kur susikaupia įtampa, ir parodė keletą jogos ir atsipalaidavimo pratimų, kurie padeda atsikratyti įtampos. Danguolė kalbėjo apie mindfullness (sąmoningumą), ryšius tarp kūno-minčių-emocijų-veiksmų-įtampų, kertinius įsitikinimus, kaip atpažinti tipines šablonines savo reakcijas, kaip valdyti ir keisti reakcijas, kaip paleisti nuoskaudas, praktikoje išbandėme kelis pratimus. Patiko: mindfullness dalis, visi praktiniai pratimai ir mankštos. Mažiau patiko: man asmeniškai nelabai tiko Vytauto dėstymo stilius  (naudojami pavyzdžiai, atsakymai į klausimus, argumentacija), nors tikiu, kad jis geras praktikas (osteopatas); taip pat  Vytauto dalyje buvo daug bereikalingų nukrypimų į ezoteriką, "kaip mus programuoja", kaip mokslas ir medicina nieko nesupranta, dėl ko praradom daug laiko ir esminiams klausimams (ypač Danguolės dalyje) nebeliko laiko.

Rezultatai: Aiškiau supratau ryšius tarp minčių-emocijų-veiksmų-įtampų-ligų, gavau kelias praktikas, kurias norėčiau taikyti praktikoje. Kartu pajaučiau didelį susidomėjimą toliau gilintis į mindfullness. Gavau neįkainojamą progą paleisti savo perfekcionizmą ir priimti gyvenimą tokį, koks jis yra (t.y. kad turėjau ateiti būtent į šį seminarą, nors man jame gal ne viskas patinka). Savimi likau patenkinta, nes sugebėjau susikoncentruoti į tuos 30-40 proc. seminaro turinio, kurie buvo neblogi , ir išėjau nesusinervinusi, su niekuo nesusipykusi ir nepraradusi energijos.

SVARBIAUSI 

Mano mokymasis buvo intuityvus - kas tuo metu ateidavo "į rankas", to ir ėmiausi per daug nesirinkdama ir neanalizuodama. Visi mokytojai kažką pridėjo, kažkuo praturtino. Žiūrint atgal, svarbiausi "akmenukai" buvo:

• "Pasitikinti savimi lūšis" - padėjo apibendrinti viską, kas man svarbu gyvenime, geriau suprasti savo tikrąjį AŠ ir ką noriu daryti toliau. Jei kažką sunku daryti kasdien ir nori suformuoti įproti - ši programa tau spardo į užpakalį, kol padarai.
• Meditacijos ar kiti atsipalaidavimo, atsijungimo nuo nerimo pratimai. Svarbu rasti gyvą mokytoją (t.y. ne tik įrašus ar savarankišką meditavimą), nes kartu su technika pateikiamas ir tam tikrų dėsnių paaiškinimas, be ko medituoti savarankiškai gali būti beprasmiška. Mokytojas "užkabina", parodo kryptį, paskatina domėtis giliau.
• Maldos, tikėjimo ir galiausiai maldos bendruomenės atradimas. 
• Geras terapeutas - žmogus, į kurį gali kreiptis "greitosios pagalbos" kai tau blogai. Tai gali būti psichologas, reiki meistras ar osteopatas, svarbu kad toks žmogus būtų.

Ko labai norėjau, nepadariau ir dėl to gailiuosi - rekolekcijos Pažaislio vienuolyne. Planavau savaitę pagyventi, pamedituoti, paleisti nuoskaudas, bet turėjau tokią aktyvią vasarą, daugybę kelionių po Lietuvą, kad (paradoksas) neliko laiko. Paliksiu kitiems metams.

LAIKOTARPIO TIKSLAS

Galvojau apie artimiausio laikotarpio tikslą, neskaitant žinoma sveikatos. Ir štai ką nusprendžiau. Gyvenime jau pasiekiau pakankamai. Dirbau, mokiausi, kūriau šeimą ir namus. Įpratau būti super produktyvi ir apsikrauti darbais ir veiklomis. Problema, kad iš to viso darymo, ambicijų ir perfekcionizmo, kyla daug vidinės įtampos. Todėl dabar mano siekinys -

DZINBUDIZMAS - gyvenimas be įtampos, kuris pasižymi atsipalaidavimu, vidine laisve ir stipria energija.

Tam reikia iš esmės pakeisti vidinę būseną. Man čia kosmosas - daug ką jau darau, bet vis išlenda perfekcionizmas ir įprotis persitempti, kažką aktyviai veikti. Pavyzdys – nedirbu, kad pagyti ir atgauti sveikatą, bet tiek prisiplanuoju veiklų, kad visai neturiu poilsio :) Nėra kito pasirinkimo - bandau keisti situaciją drastiškai. Noriu atmokti visą laiką DARYTI, KONTROLIUOTI ir išmokti tiesiog BŪTI. Sąmoningai pabūti tingine. Moterimi. Atsipalaiduoti. Kartais plaukti pasroviui, o ne daužti galva sieną, kad būtų visada kaip aš noriu. PALEISTI. Tikslo įgyvendinimo priemonės bus tokios:

• Darbas iki 4 val. per dieną. 
• Sumažinti visus kitus energiją sekinančius užsiėmimus (įskaitant rašymą, mokymus, socialinius tinklus, emailus ir forumus, tyrimus ir naršymą internete dėl sveikatos klausimų) iki 2 val. per dieną max.
• Energiją atkuriančių veiklų (meditacija, sportas, vaikščiojimas) – 3 val/d. Meditacijų mokysiuosi toliau, bandysiu įvairias, ir lankysiu grupę vieną-du kartus per savaitę. Išbandžiau unikalią meditaciją moliniame name su gongais ir įvairiais instrumentais, ačiū draugei L. - įspūdinga patirtis. Kai praeis dar koks mėnuo, pradėsiu lankyti jogą ir aktyviau sportuoti.
• Pasyvus poilsis – sąmoningas NIEKO NEVEIKIMAS (knyga, vonia, dienos miegas) – bent 2 val/d. 
• Kasdien bent vienas malonumą suteikiantis dalykas (meno paroda, socializacija, gurmaniški pietūs ar kt.), kurį planuoju iš anksto.
• Išmokti lanksčiai priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, net jei neesminiai dalykai įvyksta ne taip, kaip planavau. Nepavyko? Tiek to. Nepasiekei, ko norėjai? Tiek to. Tiesiog stenkis kiek įmanoma dažniau būti čia ir dabar, jausti gyvenimą. Čia sunkiausia dalis. Pasistengsiu sąmoningai stebėti savo reakcijas (kaip įsijungia "kritikas" ir "vertintojas") ir "paleisti". Dirbti su kiekviena reakcija atskirai. 

Pirmiausia susitariau kad į darbą grįšiu pusei etato, ir tai dalį laiko dirbsiu iš namų.

Keliauju toliau ir džiaugiuosi tuo ką gyvenimas atneš.