Aš Kaip Dangus

Nuo birželio kasdien rašau dėkingumo dienoraštį. Pradėjau tą dieną, kai supratau kad turiu už ką padėkoti net ir ligai . Dėkodama jaučiuosi laimingesnė. Tas dėkingumo šaltinis yra neišsenkantis. Ypač po operacijos pastebėjau, kad vos pabudusi dažnai mintyse dėkoju už šią dieną, kad pabudau, kad esu, kad ir šiandien būsiu su mylimais žmonėmis. Šiuo metu keistas etapas - gydymas baigėsi, laukia naujas atsistatymo etapas, grįžimas į darbą, bet kol kas aš dar nesusivokiu, jaučiuosi lyg nesvarumo būsenoje. Šioje būsenoje norisi reflektuoti visus metus ir ypač stiprus dėkingumo jausmas: Dėkinga, kad turiu sveikas rankas ir kojas, galimybę eiti, matyti, girdėti, jausti, ragauti ir liesti. Dėkinga, kad man šitaip pasisekė - pagavau ligą pačioje pradžioje ir ji nėra išplitusi.  Dėkinga, kad mano gydymas buvo sėkmingas, kad vaistai suveikė ir suėdė ligą. Kad viską ištvėriau, kad chemija man buvo gailestinga ir galėjau gyventi normalų gyvenimą. Kad gijimas vyksta sklandžiai ir beveik...

Šandien, lygiai trys savaitės po operacijos, sužinojau patologijos ataskaitos rezultatus ir žinias dėl tolesnio gydymo. Taigi: 1. Limfmazgiai švarūs! 2. Kraštai švarūs! 3. Iš buvusio 6 cm auglio tebuvo likęs 1.4 cm darinys. Maža to, jame rasta viso labo 0.16cm (1.6mm) mikro karcinoma. Aplink ją - apkalkėję nebegyvi likučiai, tokia kaip ir kapsulė. Kitką chemija suėdė. Ne 100 proc. pilnas atsakas, bet kaip chirurgė pasakė - "mizerni likučiai", labai arti pilno atsako. 4. Mano gydymas baigtas. Chemijai pagrindo nėra, o spindulių man negalima dėl mano genų patologijos. Lieka pabaigti reabilitaciją ir stebėjimas. Darys MRT kas tris mėn. Nežinau kaip čia reaguot, gerai ar ne kad gydymas baigėsi, kol kas dar pati nesuprantu, bet vyno jau išgėriau 😄 Taigi, liko pabaigti reabilitaciją, pilnai atsistatyti po operacijos  (dar yra reikalų, pilnas atsistatymas truks apie porą mėn.). O toliau užsiimsiu savigyda. Išstudijuosiu šimto priešvėžinių papildų sąrašą, kurį esu pasid...

Šiuo metu pusę mano laiko suvalgo reabilitacija - kasdien kursuoju maršrutu "namai-NVI-namai". Kineziterapinė mankšta, sukūrinė vonelė rankoms, masažas, relaksacija (autogeninė treniruotė) ir psichologės konsultacija - viskas prisideda prie sąlyginai sklandaus gijimo. Ranką jau iškeliu dvigubai aukščiau nei prieš dvi savaites. Net nusipirkau kamuolį ir lazdą , kad galėčiau daryti mankštas namie. Žaizdos jau sugiję, liko tik nedidelis patinimas ir didelė hematoma. Juos gydo superinė masažistė Regina - tiesog šilkiniai pirštukai. Net miegoti pradėjau - šiąnakt pirmą kartą išmiegojau daugiau nei aštuonias valandas, woohoo! Be migdomųjų, tik su melatonino tablete. Pati apsirengiu, vaikštau po miestą ir kartais net visiškai užsimirštu - šiandien operuota ranka pakėliau 3 kg mandarinų maišą. Ups! (griežtai draudžiama kelti virš 2 kg) Reabilitacija įpusėjo - baigsis pirmą sausio savaitę. O kas toliau? Ir vėl nežinomybė. Laukiu patologijos ataskaitos, vėl bus konsiliumas, kuris s...

Per vasarą tapytas kaime (žiūrėti čia ), mano didysis meditacinis 170 x 130 cm paveikslas buvo iškilmingai pabaigtas namuose Vilniuje dieną prieš gulant į ligoninę. Sąlyginai pabaigtas - neliko baltų dėmių, bet dar liko pataisyti kai kurias detales, ir pagrindiniam fonui baigėsi geltoni dažai. Bet koks skirtumas - malonu pabaigti projektą. Todėl paveikslas jau kabo svetainėje ir puošia mūsų išlaikytą baltai-pilką interjerą egzotiškomis spalvomis. Tapiau per daug neplanuodama ant per penkias minutes nupiešto eskizo. Prieš tai netapiau penkiolika metų, o tokio dydžio - apskritai niekada. Kai pradėjau, net spalvų nemokėjau susimaišyti, mokiausi žiūrėdama filmukus youtube. Kaip pradedanti esu laiminga ir patenkinta rezultatu nepriklausomai nuo to ar jis patinka kitiems :) tegu ne Van Gogas, bet KOKS MALONUMAS ir kokia meditacija! Būdavo dienų, kai per dieną išmedituodavau vieną lapą :) Šiandien pati sau bandžiau paaiškinti, kas čia gavosi: Stilius - primityvizmas. Pavyzdžiai - F...

Savaitė buvo linksma. Trumpai pagal principą "the Good, the Bad and the Ugly", visai kaip tam filme su Clintu Eastwudu: Blogas  Dieną prieš operaciją sužinojau iš onkogenetiko Janavičiaus (epopėja čia ), kad turiu mutaciją tp53. Taip pasitvirtino mano nuojauta, kad priežastys (neskaitant streso) yra genetinės. Ne veltui visokie "bioenergetikai" aiškino kad tokio šviesaus žmogaus dar nematė, ir priežastys praeituose gyvenimuose :)))) Su šia mutacija krūties vėžio tikimybė vos ne 100 proc, ir rekomenduojama profilaktinė abipusė mastektomija. Kadangi, laimei, sužinojau prieš pat operaciją (čia gal labiau į kategoriją "geras"), operacija buvo radikali. Na, tokia operacija gana rimtas dalykas. Vien hemoglobinas nukrito iki 100. Per savaitę pamečiau kažkur tris kilogramus. Geras  Tiesą pasakius, galvojau kad bus sunkiau, ir kad pergyvensiu labiau. O bet tačiau, mano giliu įsitikinimu - geriau žinoti nei nežinoti. Džiaugiuosi kad pajudinau užpakalį, nuvi...